Gyvename kartą, bet kiekvieną dieną. Pokalbiai su gydytoju psichiatru-psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku

Tai pokalbių knyga su gydytoju psichiatru-psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku, apie kurį kalbant, dažnai minimas žodis „pirmasis“: pirmasis Lietuvos psichoterapeutas, kuris dirbo pirmajame psichoterapijos kabinete, pirmasis pradėjo taikyti grupinę psichoterapiją, pirmasis psichoterapeutas, gavęs nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą, pirmasis Lietuvoje išplėtojo krikščioniška žmogaus samprata paremtą psichoterapiją, žinomą kaip intensyvaus gyvenimo terapija. „Šioje knygoje stengiausi būti iki skausmo atviras ir nebijojau leisti sau išeiti iš proto, norėdamas ir jums priminti, kad neretai turime palikti namus, idant suprastumę jų vertę, pradėtume skirti namus, kaip tai, ką turime prisijaukinti, nuo kalėjimo, kuriame nuolat kuriami pabėgimo planai.“

Dialogas su gydytoju padės geriau suprasti, kas vyksta paciento ir terapeuto susitikimo metu, ko iš to susitikimo galima tikėtis, taip pat atskleis, kaip galima krikščioniška asmens samprata besiremianti psichologija. „Psichoterapija – sako A. Alekseičikas – tai intymus ir dramatiškas susitikimas, <...> susitikimas su žmogumi, kuris atėjo prašyti pagalbos. <...>Esu iki skausmo protingas, iki skausmo matantis, iki skausmo girdintis, <...> iki skausmo sveikas. Tiesa, kartais jaučiuosi pavargęs, kai skauda, jog negaliu padėti, pradedu jaustis net labai sergantis. Todėl ir sakau, kad gelbėdamas kitus, aš taip pat gelbėju save.“

Tai knyga ne tik apie gyvenimo kelią, ne tik apie psichoterapijos raidą per pastaruosius penkiasdešimt metų, bet svarbiausia – apie tai, ką reiškia gyventi nuo Adomo ir Ievos iki Paskutinio Teismo. „Labai norėčiau, kad knyga padėtų geriau orientuotis tiek ieškant pagalbos, tiek ją
teikiant. Norėčiau, kad skaitydami šią knygą nebijotumėte būti sergantys ir bepročiai. Nebijotumėte būti kitokie nei kiti, būti savimi.“

Pabaigai – keletas A. Alekseičiko aforizmų:

* Sergate? Dėkokite Dievui, kad jis jūsų nepamiršo.

* Menas gyventi nėra sugebėjimas prie gyvenimo pridėti daugiau metų – tai sugebėjimas prie metų
pridėti daugiau gyvenimo.

* Psichoterapija turi ne „saugoti“ žmogų nuo gyvenimo, bet padėti jam gyventi kuo intensyviau, kuo
spalvingiau, kuo tikslingiau.

*Turime ne laukti mirties, o nuolat jai ruoštis, iš lėto mirti šiame pasaulyje ir rengtis kitam.