
„Gervuogių vynui“, kaip ir kitiems šios „maisto trilogijos“ romanams, apibūdinti tiktų priežodis
Per skrandį į širdį. Visi romanai tiek įtaigūs, kad skaitydama jaučiau burnoje tirpstantį šokoladą ar uodžiau tiršto vyno aromatą... Bet ne tik dėl šio pojūčio neriama į J. Harris knygų pasaulį... Kaip rašė K. Navakas, gurmanės knygos (beje, ši rašytoja išleido ir kulinarijos receptų knygų) negali būti prastos. Trilogija žavi įdomių charakterių veikėjais (ypač stipriomis moterimis), nebijančiais keistis ir jaukinti pasaulį... Visų romanų panaši intriga – į kaimelį užklysta Svetimas, turintis savo paslapčių ir išvaduojantis nuo jų vietinius, sudrumsčiantis nusistovėjusią rutiną, bet susidorojantis su „svetimkūnio atmetimo reakcija“... Bet labiausiai šiose knygose žavi magija, lemtingi atsitiktinumai, ženklai, palankus vėjas, žvilgsnių ir žodžių cheminės reakcijos... Ir paslaptingai skambantys augalų, patiekalų pavadinimai. Valgymo poezija. Galima būtų net interpretuoti, kad kulinarija ir konditerija turi renesansiškų metaforų – tai tarsi gyvenimo pažinimo džiaugsmas kaip F. Rablė romane „Gargantiua ir Pantagriuelis“...
Šis romanas iš kitų išsiskiria pirmiausia savo pasakotoju. Rašytojo Džei Makintošo istoriją pasakoja... vynas. Pirmuose puslapiuose vynas tarsi argumentuoja tokią savo privilegiją – juk vynas kalba (fermentuojasi), juk vynas atriša liežuvius, prijaukina pašnekovus... Išgėręs žmogus yra pats tikriausias, nemokantis paslėpti ydų ir slaptų ketinimų... Vynas, pagrindinio veikėjo bendraamžis, 1962-ųjų
Fleurie – geras stebėtojas, analitikas, ramiai laukiantis, kada rašytojo Džei gomurys bus pasiruošęs jį pažinti.
Ne mažesnis vaidmuo tenka dar šešiems Ypatingųjų vynų buteliams, atkeliavusiems į Džei rūsį iš 1975 metų vasaros- naminiams, su ranka rašytais užrašais ant etikečių, su skirtingais raišteliais ant kaklo.... Kiekvieno butelio atkimšimas – ypatinga istorija, magiškai primenanti vaikystę (berniuką, šukuojantį geležinkelio bėgius, sodininką Džou, raudonplaukę padaužą Džilę) arba atrakinanti atšiaurios naujos kaimynės Marisės ir jos dukrelės paslaptis...
Vynas keičia žmones: inertiškai glūdėjęs kažkoks poelgis priverčia keistis. Džei, pagrindinis veikėjas, turintis namą (su vyno rūsiu) Londone, apsukrią gyvenimo draugę, vis dar sulaukiantis užsakymų iš leidyklų staiga nutaria keisti savo gyvenimą... Jis baigia pagaliau tūnoti savo pasaulyje kaip plokštelė griovelyje ir kraustosi į Prancūziją. Į naują gyvenimą pasiima... tik vynų kolekciją ir labiausiai trokšta, kad Prancūzijos Lankenė kaimelis primintų vaikystės Poghilą atšiauriame kalnakasių miestelyje Anglijoje.
Tačiau ne viską paaiškina ir vynas. Taip ir lieka neaišku, kaip stebuklingu būdu paštu atkeliavo Tuberosa rosifea sėklos, pakeitusios rašytojo kūrybines kančias į magiškiausią užsiėmimą - žemės darbus... Šioje knygoje nėra nieko apie iškilmingus užkeikimus, juodas togas, vidurnakčio ritualus... Joje plevena melancholiška vyno magija, lengvas džiaugsmingas girtumas, po kurio neskauda galvos dėl nekritiškumo, dėl svaigimo nuo skaitymo/gėrimo malonumo.
Vynas (ir „Gervuogių vynas“) ne tik išlaisvina užmirštų vasarų ir seniai lankytų vietų aromatus, bet ir įtikina, kad
kartais tikra ir įsivaizduojama iš tiesų yra vienas ir tas pats.