Gatvės muzikantas

Kuomet Tautvyda Marcinkevičiūtė išleido savo pirmąją knygą, aš nebuvau dar ir gimusi, o „Gatvės Muzikantas“ jau aštuntas jos vaisius. Aš priaugau prie jos kūrybos, tartum paraleliai vystydamasi kartu su ja, tačiau, laisvai pasakius, anaiptol ši rašytoja nėra atgyvenusi, ji įdomi literatė, jau gan apsitrynusi poetų pasaulėlyje, jos kūryba žengia koja kojon su tame laike vyraujančiomis kūrybos tendencijomis.

Na, o „Gatvės Muzikantas“ dienos šviesą išvydo 2001-aisiais („Poetinis Druskininkų Ruduo“), taigi ši naujo tūkstantmečio pradinukė, kaip jai ir tinka, jau iš pažiūros skleidžia miesto erdves. Gal ir nebūtų tekę rašyti recenzijos, jei ne Egidijaus Rudinsko iliustracijos, kurios mane priviliojo paimti knygą, jos tarsi prašosi apžiūrimos iš arčiau (kur gi tas muzikantas?), meniški gatvelių labirintai susiraizgę ne tik ant viršelio, bet ir kiekvieno skyriaus pradžioje, o perskaičius eilėraščius akys vėl linksta į žemėlapiukus, kur prie gatvelių surašytos nuotrupos iš eilėraščių. Poezijoje labiausiai jaučiamas Kaunas, be abejo todėl, nes rašytoja ten ir gyvena, į eilėraščius savotiškai įpinta ir kasdienybė, labai dažnai minimi mamos, dukros įvaizdžiai, juk poetė yra ir motina, ir turi vyrą.

Nemažai eilėraščių yra dedikacinio pobūdžio, pats pirmasis yra atvirlaiškis švedų profesoriui Görijanui, o pvz:. Eilėraštis „HEDA GABLER“ skirtas Jūratei Onaitytei... Kituose vyrauja įvairios visuomenės figūros, kaip Sealp‘os Whittington, princesė Diana, V.M. Putinas,  Kristus, prezidentas ir pan., o Monika Lewinsky sutinkama net keliose knygos vietose. Daugumoje eilėraščių pavadinimai yra civilizaciški (Troleibusas, Bestseleris, Devintajame dangaus pilnam aukšte, Grožio salonas), bet galime sutikti ir lyrinių, kitaip sakant, meilės eilėraščių.

Nors knygos anotacija ir apipavidalinimas nuteikia mažiau normiškai poezijai, tačiau didelio modernizmo čia dar neišvystame, palyginus su Neringos Abrutytės kūryba, T. Marcinkevičiūtės sintaksė ir skyryba tobuliausia, gali net pasirodyti, kad jos eilėraščiuose nėra kažko tokio intriguojančio, sudominančio, kai kam gal net gali pasirodyti kiek primityvoki, laike neišliekantys, kaip klasika, (prisipažinsiu, pradžioje ir man jie tokie pasirodė), bet tik reikia įsiklausyti, ką poetė nori pasakyti. Šiaip ar taip, paskaityti vis tiek verta, nes jau bręsta nauja rašytojos knygutė ir bus įdomiau pamatyti progresiją, nors ir dabar internete ši poetė yra patalpinusi šiek tiek naujos kūrybos, kuri, manau, jau pranoko jos senesnius eilėraščius. Vieną naujesnį Jums ir pateikiu, o tuos, kurie yra „Gatvės Muzikante“, paskaitysite patys.

Iš namų bibliotekos

Iš namų bibliotekos pabėgusios knygos,
Kur, dukrelės, nukakot, pas kokius draugus?
Odisėja, tu paaugle, naktį nemigus,
Ar pirmasis tau seksas bent buvo saugus?

Ar breikistas dažytais plaukais tave skaitė?
Ar tik plaukė paviršium iškėlęs bures,
Ir ar vijos tave Polifemas sukaitęs,
Nesulaukęs, kol krūtys glamonei subręs?

Negrįžai į namus kaip nusavintas turtas.
Aš tikiuos, kad ne viešnamy laikė tave,
Ne peep-show, kad pro skylę žiūrėtų mankurtas,
Kaip visiems tu nusirengi graikų laive.

Vokiškasis žodyne, sunkus tartum karas,
Tavo svoriu užmušt kitą žmogų gali,
Tu per savas esi net mirties kuluaruos, –
Nuėjai per žemai, per aukštai, per toli.

Iš namų bibliotekos pabėgusios knygos
Ir žodynai, žinynai tarytum trenkti
Seneliukai, Alcheimerio ligai apnikus,
Gal bloga jums buvau, gal geri jums kiti!

2004-03-02