Gagarino gatvė

Miestą užplūdus škotams, ačiūdie, laikinai, reiktų pristatyti ir jauną škotų dramaturgą bei naują knygų seriją.

Serija tokia: įgyvendinant Naujosios dramaturgijos projektą, per pastaruosius ketverius metus pastatyta krūva spektaklių, na, jei nepastatyta, tai, kaip sako, inicijuota ir koprodiusuota, - M.Ivaškevičiaus „Kaimynas“ ir „Malyš“, H.Kunčiaus „Tos būties lengvybės plūdė“, M.Ravenhillo „Shopping and Fucking“ etcetera. Negana to, imtos leisti jaunųjų dramaturgų pjesės, dramos ir aktai ant popierių. Tas yr gerai, bet...

Šis keistas pirmasis kūdikis, keisto autoriaus ir ne mažiau keisto vertimo derinys (tiesa, spektaklis, girdėjau, pastatytas, bet nemačiau) yra naujas, bet visai neįspūdingas.

Vertimas skamba taip, kad jo beveik neįmanoma skaityti. Vertėjui galiu pasakyt tik tiek: urlaganai taip nešneka. Nesvarbu, škotai jie ar lietuviai. Na, nešneka. O visa kita gerai.