Knygos
Romanai (1924)
Poezija (622)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (908)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Fortūnos duktė

Fortūnos duktė Romanas „Fortūnos duktė“ parašytas taip meistriškai, kad prikauso skaitytoją geležiniais gniaužtais, kurių nesinori nusiimti. Tai yra antroji garsiosios trilogijos knyga. Šioje knygoje skaitytojui pateikiama pramanyta Elizos Somer vaikystės ir gyvenimo istorija.

Eliza yra pamestinukė, rasta vienos britų šeimos, gyvenančios Valparaise, Čilėje, sode. Mergaitė randama įdėta į Marselės muilo dėžę, suvyniota vyrišku megztiniu. Megztinis – vienintelis raktas, galintis padėti atrasti Elizos tėvus. Tačiau ar kas nors būtų pagalvojęs, kad pamestinukė užaugs nuostabia ir galinga moterimi, kurios nevaržys jokios taisyklės ir kuri bandys atrasti savo vietą po San Francisko saule?!

Pagrindinis dėmesys šioje knygoje sutelkiamas ties Eliza ir jos išgyvenimais, tačiau romane netrūksta ir kitų įdomių veikėjų. Tarp jų būtina paminėti Elizos tetą, vardu Rožė. Ši moteris yra kupina prieštaravimų ir kontrastų. Jai nesiseka atrasti savo laimės – jaunystėje patirti meilės išgyvenimai stipriai pakeitė jos požiūrį į aplinkinius ir tikrovę. Būdama paauglė, ji flirtavo su, jos manymu, tobulu, tačiau vedusiu vyru. Jaunystėje suformuoti meilės lūkesčiai iki šiol neduoda jai ramybės ir sunkina partnerio paieškas, todėl Rožė nusprendžia likti netekėjusi. Tačiau žmonėms ji nori pasirodyti esanti puiki dama. Laikydamasi šios minties, ji primygtinai išreikalauja savo brolio Džonatano įsivaikinti pamestinukę ir užauginti ją taip, lyg ji būtų gimusi šiuose namuose.

Vaikystėje Eliza buvo labai liesa, permatoma oda, tačiau savimi nepasitikinti panelė, niekam nepastebimas vabaliukas, bet paaugusi ji tapo gražia mergina, nuostabių, subtilių bruožų veidu. Nemaloniausius savo brendimo metus ji praleido po puikia Mis Rožės globa. Kasdien mokėsi palaikyti puikią laikyseną, nešiodama ant galvos sunkiausias knygas. Taip pat, kaip tikra dama, kas vakarą mokėsi skambinti pianinu. Galbūt tik tetos meilės dėka ji tapo tokia elegantiška mergina.

Tao Chin – daktaras, su kuriuo susipažįstame šiam atvykus iš gimtosios Kinijos. Vaikinas dažnai keliauja nuosava valtimi po dar jam neatrastas vietoves, kaskart užsibrėždamas vis sunkesnį tikslą. Su Eliza jis susipažįsta dar paauglystėje, kai mergina buvo tvirtai apsisprendusi plaukti paskui savo mylimąjį Džonatą į Kaliforniją ir susiradus jį, kartu atsiduoti aukso paieškoms. Taigi Tao Chin paslepia merginą valtyje. Per ilgas kelionės savaites šiuos du vaikystės draugus pradeda sieti keisti, nepaaiškinami ryšiai, išliekantys visą gyvenimą. Tik keliaudama paskui savo mylimą žmogų, ji pagaliau supranta, kad tikroji meilė visada buvo šalia. Jos nereikia ieškoti, tiesiog reikia nepaleisti.

Galėčiau valandų valandas pasakoti apie šią knygą. Ji pelnė rašytojai pasaulinę šlovę ir tikrai yra to verta. Tai kūrinys, kurį reikia imti į rankas ir tiesiog perskaityti, užuot aprašinėjus. Net geriausias recenzentas negali perpasakoti tos dvasios, kurią pajunti, skaitydamas Izabelės Alendės kūrinį. Nors visa istorija yra pramanyta, ji patiks ne tik romanų mėgėjams, bet ir mėgstantiems nuotykių istorijas. Joje rasite puikiai aprašytą Amerikoje kilusią aukso karštinę bei nupasakotą tikrai įdomų Elizos gyvenimą.

Greičiausiai skaitydami bandysite spėlioti, iš kur rašytoja traukia tokias įdomias istorijas ir dar sugeba į jas sutalpinti ne vieną istorinį faktą. Bus labai sunku atsitraukti nuo knygos, todėl nepatarčiau jos skaityti prieš miegą, nes įsijautę taip ir prasėdėsite visą naktį, laikydami ją rankose.
Gabrielė Jadzevič
2011-08-02
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Romanai
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2008
Vertėjas (-a): Valdas V. Petrauskas
Puslapių: 350
Kodas: ISBN 978-9955-38-026-9
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-08-04 08:39
Arvena
Taigi, kad net ne Džonatanas, o Choakimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-08-03 17:43
Varinė Lapė
Daug gana šališkos nuomonės, o gal tiksliau įspūdžių apie knygą. Daug neaiškumų ir neužbaigtų minčių. Kas tas Jakobas ir kas tas Džonatas? Kuo pasireiškia herojės galia? Tai manau svarbu, jei jau apie tai recenzijoje užsiminta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-08-03 17:13
Arvena
"Šioje knygoje skaitytojui pateikiama pramanyta Elizos Somer vaikystės ir gyvenimo istorija." - visų pirma - Eliza Somers. Visų antra - o tai kokia dar istorija, jei ne pramanyta, gali būti pateikiama skaitytojams? Bene Eliza Somers - tikrai gyvenęs asmuo? Taigi kad ne.
"Marselės muilo dėžę" - Marselės muilo dėžę? Gal Marselio muilo? Nes Marselyje muilas gaminamas, o apie Marselės muilą neteko girdėti.
"suvyniota vyrišku megztiniu" - gal suvyniota į vyrišką megztinį?
"Tačiau ar kas nors būtų pagalvojęs, kad pamestinukė užaugs nuostabia ir galinga moterimi" - sintaksės klaida - turėtų būti: "pamestinukė užaugs nuostabi ir galinga moteris", nors stilistiškai geriau atrodytų "pamstinukė išaugs į nuostabią ir galingą moterį". Nors tas "galinga moteris"... Prancūzai vietoj žodžių junginio "stora moteris", sako "stipri moteris". Kažkaip ir čia tas galingumas - nei į tvorą, nei į mietą. Juolab, kad Eliza nėra galinga. Stipri (tiesiogine prasme) dvasiškai - taip, bet ne galinga.
"Pagrindinis dėmesys šioje knygoje sutelkiamas ties Eliza ir jos išgyvenimais" - keista būtų, jei pagrindinis personažas būtų užmirštas ir jam dėmesio nebūtų skiriama.
"Tarp jų būtina paminėti Elizos tetą, vardu Rožė" - tiksliai nepamenu, bet labai labai abejoju, kad Elizos teto vardas būtent toks. Ir sakyčiau, recenzijoje verčiau reikėtų paminėti ne Elizos tetą, o Choakimą Andietą.
Asilo tiltas tarp trečios ir ketvirtos pastraipos.
"Didžiausios Elizos metamorfozės prasideda praėjus dvejiems metams po Jakobo Todo išvykos" - recenzijos skaitytojams nėra aišku, kas tas Jakobas Todas ir kuo jo išvykimas svarbus Elizai.
"Vaikystėje ji buvo labai liesa, permatoma oda ir savimi nepasitikinti panelė" - ghm, vaikystėje ji buvo vaikas, o ne panelė, leiskite pastebėti.
"tapo gražia mergina, nuostabių, subtilių bruožų veidu" - o kokie veido bruožai yra "nuostabūs" ir kaip tą nuostabumą pamatuoti?
"puikia Mis Rožės globa" - nei karvė, nei gegutė. Tai arba panelė Rožė, arba mis Rouzė, ar kaip ten.
"Galbūt tik tetos meilės dėka" - kalbos kultūros klaida - "dėka" vartojamas tik kalbant apie asmenis: "tetos dėka" būtų taisyklinga, arba reikėtų keisti į "Galbūt tik dėl tetos meilės".
"Kasdien mokėsi palaikyti puikią laikyseną, nešiodama ant galvos sunkiausias knygas. Taip pat, kaip tikra dama, kas vakarą mokėsi skambinti pianinu. Galbūt tik tetos meilės dėka ji tapo tokia elegantiška mergina." - na kaži ar čia vien tik meilė - nešioti ant galvos knygas ir skambinti pianinu. Be to, skambinimas pianinu elegancijai neprideda nei gramo. Kaip ir meilė. Ir šiaip - na nėra čia taip labai svarbu pasakoti visa tai recenzijoje.
Vėl asilo tiltas - ketvirta ir penkta pastraipos nesusijusios.
"Tao Chin – daktaras, su kuriuo susipažįstame šiam atvykus iš gimtosios Kinijos" - sakinys kaip iš kokio google translator. Taip, Tao Čienas yra kinas, bet su juo "susipažįstame, berods, laive.
"Vaikinas dažnai keliauja nuosava valtimi po dar jam neatrastas vietoves, kaskart užsibrėždamas vis sunkesnį tikslą." - kad nevisai taip. Ne jokia ten valtis ir juo labiau ne nuosava.
"Su Eliza jis susipažįsta dar paauglystėje" - kur jau ne. Gal vertėtų sukonkretinti kieno paauglystėje? Juk Tao Čienas tikrai nebebuvo paauglys.
"paskui savo mylimąjį Džonatą į Kaliforniją ir susiradus jį, kartu atsiduoti aukso paieškoms" - Choakimą, jei ką.
"Taigi Tao Chin paslepia merginą valtyje." - kokioj dar valtyje? Jūs ką, įsivaizduojat, kad su valtimi galima iš Kinijos atplaukti į Čilę, o paskui - į JAV?
"Per ilgas kelionės savaites šiuos du vaikystės draugus pradeda sieti keisti, nepaaiškinami ryšiai, išliekantys visą gyvenimą" - kokius dar vaikystės draugus? Kuriate tai, ko nėra knygoje. Sakinys skamba nelogiškai vien todėl, kad jei jie ir būtų buvę vaikystės draugai (nors tokie nebuvo), tai kaip per tas dvi savaites gali "pradėti sieti keisti, nepaaiškinami ryšiai"? Ir tie ryšiai anaiptol ne keisti ir nepaaiškinami, o paprasti ir labai žemiški.
"Galėčiau valandų valandas pasakoti apie šią knygą" - ačiū, nereikia.
"Ji pelnė rašytojai pasaulinę šlovę ir tikrai yra to verta" - rašytojai pasaulinę šlovę, leiskite pastebėti, pelnė ne tiek "Fortūnos duktė", kiek "Dvasių namai".
"Tai kūrinys, kurį reikia imti į rankas ir tiesiog perskaityti, užuot aprašinėjus" - recenzentei irgi nepakenktų šitą knygą perskaityti.
"skaitydamas Izabelės Alendės kūrinį." - jei jau lietuvinate, tai turėtų būti "Izabelės Aljendės".
"Nors visa istorija yra pramanyta, ji patiks ne tik romanų mėgėjams, bet ir mėgstantiems nuotykių istorijas - o tai nuotykinėse istorijoje aprašomi tik gryni faktai?
"Bus labai sunku atsitraukti nuo knygos, todėl nepatarčiau jos skaityti prieš miegą, nes įsijautę taip ir prasėdėsite visą naktį, laikydami ją rankose" - čia jūsų asmeninė patirtis, sėkmingai šią knygą skaitydavau ir prieš miegą, bet ne per naktį.
Recenzija daugiau nei klaiki, gausybė fakto, stiliaus, sintaksės ir kalbos kultūros klaidų, pastraipos nesusietos tarpusavyje, leidžiamasi į detales, bet kažkaip "pamirštami" esminiai dalykai, žodž.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą