Eragonas

„Haris Poteris“ vėl atgaivino seriją knygų vaikams, kuriose skaitytojai gali susitapatinti su savo bendraamžiu didvyriu, gyvenančiu fantastiniame pasaulyje. Nėra paslaptis, kad ši literatūra turi daug gerbėjų ir nenuostabu, kad leidžiama vis daugiau knygų su veikėju-paaugliu.

Knyga „Eragonas“ išsiskiria iš panašių tuo, kad ji ir rašyta paauglio. Krinta į akis didelis susižavėjimas A. McCaffrey „Drakonų raitelių“ serija, Tolkieno „Žiedų valdovu“, T. Goodkind „Tiesos kalavijo“ serija, gal ir kitomis klasikinės fantastikos knygomis. Tuo pačiu knyga yra stebėtinai profesionaliai parašyta: detalių nestinga, nėra siužeto trūkių, nors ir pasaulis yra keistai pažįstamas. O ir siužetas nėra sudėtingas: veikėjas suranda drakono kiaušinį ir užsiaugina drakoniukę, su kuria leidžiasi gelbėti pasaulio nuo blogio, kuris aiškus vos ne nuo knygos pradžios. Pabaigiama tokioms knygoms būtinu grandioziniu mūšiu.

Skaitant trikdė du dalykai. Visų pirma, pagrindinis veikėjas yra atskleistas blankiausiai, daugeliu atveju jis yra bevalis didvyris, išrinktasis. Tuo knyga labai primena N. Perumovo „Elfų durklą“ – nėra atskleista veikėjo motyvacija elgtis būtent taip. Antra problema yra drakonės kalbos vertimas antroje darbo pusėje. Aš tikrai nežinau kaip tekstas skamba originale, bet kartais atrodo, kad drakonė kalbasi su Eragonu kaip motina.

Manau, kad knyga tikrai nėra bloga vienam vakarui, tačiau nėra kažkuo išskirtina.