Enderio žaidimas

„Tu monstras.“
„Dėkui. Ar tai reiškia, kad man pakels algą?“
„Tik medalį. Mūsų biudžetas nėra neišsenkamas.“
– Hirumas Grafas, apie genijų skulptūravimą

Prieš 70 metų nuo knygos veiksmo bjaurūs, žudikiški ir negailestingi priešai-vabalai, su greitesnėm-už-šviesą antenų komunikacijom, pirmą kartą užpuolė žemiečius-žmones, bet Mazero Rakhamo dėka, sugebėjo kažkaip išsigelbėti ir nugalėti.

Atlaikę dvi ateivių invazijas, Žemės politinės jėgos atrenka visus pretendentus į aleksandrus, cezarius, napoleonus, bismarkus ir hitlerius, kad paverstų juos efektyviom kovos mašinom ir išgelbėtų pasaulį nuo neišvengiamo pavojaus.

Enderio Mein Kampf

„Tu Viginas.“
„Kad ir ką tai reikštų,“  jis pasakė.
„Tai reiškia, kad tu pakeisi pasaulį.“[/]
– Valentina Vigin, drąsindama Enderį

6 mečiui Enderiui Viginui ką tik pašalino monitorių iš jo smegenų kamieno ir ilganosiai ŽYDAI mušeikos jau ieško nemalonumų, pravardžiuodami pirdaveidžiu ir neleisdami praeiti. Ką daro Enderis? Karša kailį, štai ką! Vieno suktukinio spyrio nepakanka, nes rytoj Enderiui būtų atsilyginta su kaupu, todėl jis spiria gulinčiam džugalo pirmokui dar į pilvą, dar į kiaušius ir dar į snukį. Tam reikia smarvės.

Enderis grįžta namo, ir jo brolis, stipruolis Piteris, pasiūlo pažaisti Formikus ir Astronautus, įgrūsdamas pusę kelio į Enderio pilvą, alkūne sudaužydamas Bugerio („Vabzdžio“) kaukę ir atsistodamas ant galvos, kol jo sesuo, maloningoji Valentina, verkšlena ir bando jam padėti. Enderis per daug protingas, kad jam nerūpėtų, todėl, kai pulkininkas H. Grafas pasiūlo mokytis Kovos Mokykloje, (ir kai, pasirodo, muštynės mokykloje buvo tik dar vienas savotiškas išbandymas, kurį, beje, jis išlaiko) Enderis, kaip koks klonas paratrūperis iš Žvaigždžių Karų ar regbininkas iš Žvaigždėliavio Karių, priima pasiūlymą, suprasdamas savo gimimą kaip pasiaukojimą aukštesniam tikslui.

20 valandų be valgio ir Enderis jau kosminiame laive, skrendantis iš Žemės į kosmoso koloniją ir kaip tikras močkrušys laužantis būsimiems bendraklasiams rankas nulinėje gravitacijoje. Kaip Piteris, sako Enderis, nekęsdamas savęs už tai. Ir vėl – Enderis outkastas ir visų nekenčiamas klasėje. Tik šį kartą jis kovoja su savo hackerz skilzais praktiškai išvadindamas tą kerštingą vaikį, kuriam sulaužė ranką, subinių stebėtoju ir bučiuotoju. Taip pat, Enderis supažindinamas su kiber-žaidimu, kuris, atrodo, simuliuoja kosminių laivų mūšį; greitai jį perpratęs, jis laimi 2/3 kovas prieš vyresnį mokinį. Dar vėliau su fentazy rpg, aka Giganto žaidimu, kur reikia rinktis tarp savo bjaurios mirties arba dar žiauresnės titanžudystės, kad patektum į Fėjų Šalį, o ten užmuštum dar kelis vilkovaikius. Žudyk arba būsi nužudytas.

Smagiausias žaidimas yra šaudynės su stingdančiais ginklais nulio-G Kovos Kambaryje, pilname blokų-žvaigždžių, kur reikia 4 žaidėjams pasiekti priešinkų vartus ir 1 pralysti per juos, pašalinant priešininkus, kitu atveju, skiriamos lygiosios. Šį real-action geimą Enderis pirmą kartą pamato, kai vos po trijų mėnesių yra paaukštinamas į kariuomenės būrį. Beje, jis ten ilgai neužsilieka, nes kuopos (40 žmonių) lyderis įsako tūnoti kampe ir nieko nedaryti žaidynių metu, bet jis nepaklūsta ir kaip koks ultra mega super duper Tony Hawk‘as, tik be riedlentės, padaro somersaultą ir keliais šūviais ištraukia lygiąsias, todėl yra perkeliamas į Žiurkės kuopą. Kitaip tariant, kuo Enderiui geriau sekasi, tuo giliau į mėšlą jis klimpsta. Bet vietoj to, kad pradėtų rašyti dekadentišką emo poeziją LiveJournal‘e, Enderis pagaliau pilnai prisijungia prie žaidimo ir po pustuzinio raundų išlieka 1 įskaitoje pagal efektyvumą ir jau devynerių tampa komanderiu Fenikso kuopoje.

Piteris ir Valentina sugalvoja pasaulio užkariavimo planą, sukurdami dvi skirtingas politiškai angažuotas personas Nete, respektyviai Loką ir Demosteną, ir vėliau jų paprašoma rašyti skirtingiems e-laikraščiams. Į mokyklą su palyda atsivelka H. Grafas ir paprašo Valentinos, kad ji parašytų Enderiui laišką, kad pasakytų, jog jis nėra kaip Piteris, ir pakeltų jo nuotaiką. Enderis gauna laišką ir vėl įsijungia singuliaristinį fentazy geimą, kur Pasaulio Pakraštyje pabučiuoja gyvatę, kuri virsta Valentina, ir pažiūri į veidrodį, vietoj nekenčiamo Piterio veido, išvysdamas Drakoną ir Vienaragį. Enderis kaip mėmė apsižliumbia ir jam ant kaklo pakabina negyvus šunis – naują naujokų nevykėlių Drakono Armiją.

Vos po trijų savaičių Enderis jau Kovos Kambaryje, triuškindamas Triušio Armiją ir kitas šešias. Po savaitės jo Drakono Armija laimi 7/7 kovas. Nepaisant to, kad Enderis totaliai valdo, jam baigiasi idėjos, kaip atremti priešus, todėl paskiria pyplių Byną penkių karių (po vieną iš kiekvieno 5-būrių-po-8) specnaz padaliniui, pripažindamas jaunojo Mr. Byno breinstormą. Po dar vienų nuogų, muiluotų ir kietų kaktos-ir-kiaušių skaldymo muštynių duše, pasibaigusių antra mirtimi per visą Kovos Mokyklos istoriją, Enderis susikauna su dviem Armijom iš karto, bandydamas formacijas ir gudriai išplėšdamas vienkartinę pergalę. Vėl. Enderis perkeliamas į Komanderių Mokyklą ir, visiškai išsekęs, išvyksta nusipelnytų atostogų į Žemę, į Floridą.

Valentina, Demosteno vardu, pakviečiama į Prezidento Tarybą dėl Edukacijos Ateities Nete, kad išlaikytų anonimiškumą, ir apskritai sulaukia pripažinimo dėl savo militaristinių pažiūrų dėl Varšuvos Pakto ir karo prieš ruskius. H. Grafas vėl atpūškuoja į mokšę, paprašydamas, kad Valentina surengtų gyvą terapijos seansą, jog išgydytų Enderio depresyvią nihilizmo būseną, ir kad nesakytų Piteriui, kaip jis niekam nesakys, kas yra Demostenas. Po valandėlės filosofinio pokalbio valtelėje vidury ežero ir apskritai 3 mėnesių Žemėje, kurių prireikė, kad suprastų už ką kovoja, Enderis grįžta į kosmosą, į Inter-planetinį Satelitą.

Erose Enderis eilinį kartą izoliuojamas ir susikaupia ties studijomis: astrogacija, karo istorija, abstakti matematika, sporto salė, lėktuvų simuliatoriai (aiškiai Tom Clancy's H.A.W.X.). Po metų, viską įvaldęs, iš ryto kambaryje atsiranda senukas su kuriuo jis susikauna ir susipažįsta. Tai – įžymusis Mazeras Rakhamas, naujasis prielipa mokytojas. Jis paaiškina Enderiui apie bugerius, kaip jie panašūs į vabzdžius (širšes, skruzdes), todėl turi karalienę, ir būtent taip laimėjęs prieš bugerius pirmos invazijos metu, t.y. sunaikinęs karalienę; apie tai, kad Erosas dar prieš karą buvo bugerių žvalgybinis postas.

Enderis supažindinamas su komanderio simuliatorium su monitoriais iš senų draugų iš Kovos Mokyklos kabinų ir ausinėmis kontaktui. Galiausiai, Enderis nuo nemigos ir košmarų (Valentinos skandinimas vandeny; Bonzo nosis, sugrūsta į maukaulę; bugeriai, išdarinėjantys jį; užkasimas gyvai, ir kt.), jaučiasi toks pavargęs, kad dieną laiko sapnu, vos pastovi ant kojų ir dvėsta nuo malnutricijos, priimdamas blogesnius ir blogesnius taktinius sprendimus Žaidime. Ateina paskutinio išbandymo diena.

Žaidimo pabaiga: Enderis vs Mašina

[i]„Aš nužudžiau bilijonus.“
– Enderis Viginas, apie mašiną

O. S. Card‘o rašymo stilius primena myžimą duše ant kūdikio užpakaliuko, genialumą ir retardiškumą tuo pačiu metu. Taip pat, autorius galėjo išplėsti politinę tematiką, pateikti Loko ar Demosteno komentarus ar parašyti atskirą knygą apie tai, kaip G. Orwell‘as 1984, bet tai tik kuklaus recenzento nuomonė. Knyga lengva širdimi rekomenduočiau visiems, ypač fantastams, jeigu jie dar neturi šio leidinio kopijos prie šeimos nuotraukos svetainėje. Į sveikatą!