Eglė vasaros naktį

Jau dešimtasis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato rinkinys. Šis poetas visada žavėdavo mane gebėjimu virtuoziškai kurti eilutę, atrodytų paprasta, tačiau didelio meistriškumo reikalaujančia menine raiška. Pasak knygos užsklandą rašiusio V. Sventicko, tai jau aukštoji matematika.

Ši poezija nepraryjama vienu prisėdimu, ją reikia narplioti, stabtelti skaitant. Sakralumo vaizdiniai eilėraščiuose susipina su atsakomybe už savo žodžius ir darbus, daugiareikšmiais meniniais vaizdais, peizažu.

Kai kurie eilėraščiai, tiesa, sprūsteli per didelio tradiciškumo ir daugybę kartų girdėtų posmų bei rimų link. Tačiau taip atsitinka tikrai retai.

P.S. Knygos pabaigoje įdėtos keleto eilėraščių faksimilės, kruopštaus poeto darbo su tekstu, sintakse pavyzdžiai. Tai jau ne pirmas atvejis, kai drauge su tekstais įdedama ir juodraščių, rankraščių, korektūrų (N. Abrutytė, A. Rybalko). Gal tai naujos tradicijos ar naujo požiūrio pradžia?