
Sylvia van Ommen – olandų dailininkė, vaikų knygelių autorė, žinoma visame pasaulyje. Autorės kūriniai išversti į daugelį kalbų ir susilaukę didelio pasisekimo. Knygelė iliustruota minimalistiniais, vaikiškais piešiniais, kuriuos pats skaitytojas gali nuspalvinti kokiomis tik nori spalvomis. Knyga tapo kultinė, tačiau „Dražė“ gerbėjai to žodžio nemėgsta.
„Dražė“ - tai knyga, kurios viršelis tokio vaiskaus mėlynumo, kad knygyne pro šalį negali praeiti. Užpakaliniame viršelyje, kuriame leidėjai moka apsukriai sukrauti šūsnis komplimentų, tėra du sakiniai: „Ar yra dangus? Ar yra jame dražė?“. Knygutė „Dražė“ nėra tipiškas komiksas. Tai knygelė su paveikslėliais, kurių apačioje parašomi veikėjų dialogai arba keliais sakiniais papasakojama, kas vyksta. Tačiau „Dražė“ priskiriama prie komiksų, nes piešinių plastika ir istorijos eiga yra komiksinė. Kiekvienam komikso kadrui skiriamas vienas puslapis, kartais viename puslapyje sutalpinti du arba daugiau kadrų.
Istorija skirta vaikams, tačiau nuoširdžiai ją perskaitys ir suaugusieji. Knygutėje „Dražė“ pasakojama apie zuikelį Oskarą ir jo draugą katinuką Džordžą, kurie susitinka parke. Vienas atsineša saldainiukų, kitas – kavos. Užkandžiaudami atkreipia dėmesį į vieną dražė – mėlyną kaip dangus. Ir jiems kyla daugybė klausimų. Ar dangus – tai vieta, kur iškeliauja mirusieji, ar ir jiedu ten pakils? Ar pasimatys? Gal dangus toks didelis, kad niekada nieko nesutiksi? O gal ten tokia grūstis, kad jiedu niekuomet neras vienas kito? O jeigu susitiks, bet nepažins? Ar galės iš naujo susidraugauti ir vėl valgyti kartu dražė? Istorija nėra tokia infantili, kokia gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Dražė - tai žodis, kuris neseniai kai kuriems žmonėms tapo slaptažodžiu. Ne išimtis ir aš. Perskaičius vos kelis sakinius, pavergė jų lengvumas. Kalbu apie lengvo turinio skaitalą, paprastą kalbėjimo stilių. Tokį, kur žodis šliejasi prie žodžio, eilutė gula prie eilutės ir nė pats nepajunti, kaip perskaitai visą knygelę. Minčių eigos nestabdo jokie neaiškumai ar įmantrybės. „Dražė“ stebina atvirumu, nuoširdumu, tikroviškai tapomais jausmais ir išgyvenimais, o pagrindinė knygos tema - draugystė - atskleista subtiliai ir labai įtaigiai. Skaitai ir, atpažindamas visai žmonijai artimas problemas ir jų sprendimus, patiri malonumą. Knyga tik ir tekalba apie gyvenimą, juokingą, nenuspėjamą. Ji mus tiesiog sužavi arba ne.
„Dražė“ skaitytojui pažadins nostalgiškus vaikystės prisiminimus. Pasaulis taip baugina savo nuožmiu progresyvumu, kad gražus atrodo tik tada, kai esi mažas arba beviltiškai suvaikėjęs. O juk tai istorija apie skanius saldainiukus - šiek tiek keista, ir truputį paslaptinga - visai kaip ir vaikystės pasaulis. „Skani“ ir knyga – produktas tinkamas vartoti, kai liūdna, šalta ar tiesiog norisi ko nors prie arbatos.