Didieji lūkesčiai

Charles Dickens (Čarlzas Dikensas, 1812-1870 ) – žymiausias anglų romano kūrėjas, nepaprastai turtingos vaizduotės rašytojas, spalvinga asmenybė, realistas, humoristas, satyrikas, sentimentalistas, sociologas, didis reformatorius, humanistas – visa tai susilydo viename, itin ryškiame asmenyje. Mokyklos suole Dikensas prasėdėjo vos kelerius metus, tikruoju jo universitu tapo savišvieta ir, žinoma, pats gyvenimas.

Vaikystėje, nors ir neilgai, jam teko padirbėti batų tepalo fabrike, o penkioliktais savo gyvenimo metais jis pradėjo klerko karjerą teisininko kontoroje. Dirbo Bendruomenių rūmų reporteriu ir stenografininku, dar vėliau – laikraščio reporteriu. Dėl tėvo įsiskolinimų dar būdamas vaikas su visa šeima porą kartų atsidūrė skolininkų kalėjime. Rašytojas nelaimingai mylėjo, daug keliavo, turėjo aktoriaus ir režisieriaus talentą. Visa ši patirtis atsispindi jo kūryboje.

„Didieji lūkesčiai“ tai viena iš geriausių ir mano mėgstamiausių knygų. Ir tikrai ne veltui. Visų jo darbų siužetai atrodo kiek susikaldę ir kartais gali būti nesuprantami, tačiau jie puikiai dera su tarpusavyje – gali pasirodyti, kad viena yra kitos tęsinys. Šioje knygoje rasite kelis lygmenis: visų pirma, tai įspūdingas pasakojimas, kuris, lyg scena kapinėse su Magvyču pagriebs jus už gerklės ir nepaleis iki kelionės pabaigos. Gilesnis lygmuo apima kelionę per vaikystę ir brandą bei lūkesčių išpildymą arba nusivylimus.

Pasakojimas prasideda drėgname, šaltame, pilkame Kento pelkyne, Temzės upės žiotyse. Šaltis, nesvetinga aplinka, priešpastatoma židinio šilumai ir kalvei, kurioje užaugo ir praleido visą savo nelinksmą vaikystę mūsų veikėjas. Visą laiką jį auklėja jo griežta sesuo ir jos geraširdis vyras. Dramatiškas, ironiškas kraštovaizdis ir aplinka yra visada šalia, tarsi slapčiausių jausmų fonas. Ten vieną dieną romano veikėjas sutinka nuo katorgos bėgantį Magvičą ir grasinamas padeda jam pasislėpti. Berniukas nė neįtaria, kad šis susitikimas bus lemtingas visam jo gyvenimui... Netrukus po šio įvykio jis išsiunčiamas pas kitą globėją – ponią Havišam, kiek pamišusią po iširusių vedybų. Naujuosiuose namuose jaunuolis sutinka gražuolę Estelą, globėjos mokomą kankinti vyrus savo grožiu. Vieną dieną neturtingas ir nekilmingas jaunuolis gauna laišką, kuriuo paslaptingas geradarys padovanoja galimybę nuvykti į Londoną ir tapti „tikru džentelmenu“. Prasideda didžiųjų Pipo lūkesčių išsipildymo ir išbandymų metas...

Mes stebime Pipo gyvenimą ir lūkesčius, atsispindinčius mažo ir išsigandusio berniuko akyse, vėliau užaugusiu savimi besibjaurėjančiu paauglu. Dar vėliau jis tampa ne visada mėgiamu jaunu vyru. Knygos turinys atsakys į žaibiškai iškylančius klausymus. Kas iš tikrųjų yra prisistatyti nepanoręs Pipo geradarys? Ar pavyks netikėtai praturtėjusiam Pipui tapti džentelmenu ir iškilti į aukštuomenę? Ar jis pelnys Estelos meilę? Kokias gyvenimo pamokas gaus jaunuolis, kol taps brandžiu žmogumi?

Nežinau kodėl, bet ši knyga mane įtraukė taip stipriai, kad negalėjau atsiraukti nuo jos iki pat pabaigos. Smulkiai aprašytas siužetas ir pagrindinio veikėjo išgyvenimai yra kerintys ir kažkuo ypatingi. Beje, ji tikrai labai lengvai skaitoma, todėl, greičiausiai, taps tik vieno vakaro skaitiniu, tačiau atmintyje paliks gilų pėdsaką visam gyvenimui. Beje, ši knyga yra ekranizuota ir filmas tikrai prilygsta knygai, dar labiau įamžindamas jos sukeltą gerą įspūdį. Greičiausiai ši knyga man patiko todėl, jog priminė neatsisakyti slapčiausių svajonių tuo metu, kai jau buvau apie jas pamiršusi.