Dharmos valkatos

Nuo pat pirmų puslapių garsusis bytnikas nustebina budistinėmis nuotaikomis, kurių „Kelyje“ buvo kur kas mažiau. Šioje knygoje jo kelionė – savotiška piligrimystė, kurią jis atlieka kartu su dar didesniu budizmo žinovu ir jo „trenktu“ draugužiu. Jų kelionė į kalno viršūnę turėtų simbolizuoti ką nors labai dvasinga, bet pavirsta, kaip įprasta, komišku ir džiaugsmingu vakarėliu, kurio gale autorius nebetenka jėgų iki viršūnės likus vos keliasdešimčiai metrų.

Bet juk veikėjui svarbiausia – ne rezultatas, o eksperimentas. Jis tarsi išbando save, siekdamas įrodyti, kad žmogus pažįsta gyvenimą tiktai veikdamas, o ne samprotaudamas apie jo esmę: „Ai, baikim pliurpt ir tiesiog gyvenkime!“ (p.30). Jis ir su didele meile aprašyti draugai nieko nebijo, dalinasi pinigais, idėjomis, net merginomis, nes netiki tuo, ką įkala į galvą „tradicinių vertybių“ skelbėjai. Važinėja autostopu po visą šalį, kuriai yra svetimi: „manęs nedomino priemiesčių idealai, susilaikymas nuo sekso ir visuotinė pilka laikraštinė mūsų tikrųjų žmogiškųjų vertybių cenzūra (…) dėl savo karmos gimiau Amerikoje, kur niekam nelinksma ir niekas niekuo netiki, ypač laisve“ (p.32), rengia viešus poetinius skaitymus ir linksmas simbolines orgijas, ginčijasi religiniais klausimais kūrendami laužus prie jūros…

Truputį liūdnokas, bet lengvas ir smagus stilius atskleidžia Kerouaco nuoširdumo paslaptį: jis rašė taip, kaip gyveno, ir gyveno taip, kaip rašė. Jam pavyko perteikti Rytų išmintį ne intelektualiomis kalbomis, o visu savo gyvenimu. Jame svarbiausia – nepriklausomybė: saugiam, patogiam pasauliui priešinama žiauri ir nuostabi laukinė gamta, kur žmogus lieka akistatoje su savimi, be mašinos ir gausybės daiktų. Vertindamas aplinkinius pirmiausia už minkštą širdį, atvirumą, sąžiningą tiesmukumą, autorius ir pats nieko neslepia nuo skaitytojų, nesipuikiuoja savimi, kaip daro kiti maištautojai.

Tiesa, vertimas pradžioje atrodo truputį senamadiškas: retai kada beišgirsi žodžius „faras“ ar „cypė“. Tik vėliau prisimeni, kad aprašomas 6-asis dešimtmetis, kuriame šis žargonas puikiai dera. Net neretos korektūros klaidos neapsunkina skaitymo, padaro jį žaismingą. Bytnikai irgi teigė, kad rimtumo šiame pasaulyje ir taip užtenka su kaupu.