Dailė ir valstybė

Gražiai išleista ir vertinga knyga. Pasirinkta labai aktuali tema ir būtent tas laikotarpis, kurio metu buvo sukurtos dailės institucijos, padėti pamatai šiuolaikinei dailei. Knygos problematika artimai susijusi su neseniai pasirodžiusia Jolitos Mulevičiūtės studija „Modernizmo link: dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940“ (Kaunas, 2001).

Kaip funkcionavo dailė tarpukario gyvenime? Kokiais kriterijais vadovaudamasi dailininkų kūrinius vertino visuomenė, politinis elitas, Bažnyčia? Kokie buvo dailės kūrėjų ir vartotojų santykiai? Kokia dailininkų vieta socialinėje hierarchijoje? Į šiuos ir daugelį kitų su dailės ir valstybės santykiu susijusių klausimų bandoma atsakyti šioje knygoje.

Ypač įdomūs su propaganda ir oficialiuoju dailės stiliumi susiję knygos skyriai. Apie tai rimtai ir moksliškai nebuvo kalbėta. Knyga patogiai ir aiškiai suskirstyta į keletą skyrių: „Dailė ir valstybė“, „Muziejai ir dailės gyvenimas“, „Dailės švietimas“, „Bažnyčia ir dailė“. Visa medžiaga gausiai iliustruota archyvinėmis nuotraukomis, dailės ir architektūros pavyzdžiais. Šioje monografijoje ką nors įdomaus sau ras tiek specialistas, tiek paprastas skaitytojas.

Siūlau atkreipti dėmesį ir į seniau išleistą G. Jankevičiūtės puikią ir tikrai įdomią knygą „Art deco Lietuvoje“.