Cezaris

Čekų kilmės rašytoją Mirko Jelusich išgarsino istoriniai biografiniai romanai. Jų tarpe ir Cezaris (1929).

„Toks buvo šitas vienintelis žmogus, apie kurį papasakoti, atrodo, taip lengva ir vis dėlto be galo sunku. Gabumai yra jo paslaptis“.

Th. Mommsen „Romos istorija“ .

Tokiais žodžiais prasideda ši nepaprasto žmogaus nepaprasta gyvenimo istorija. Gali pasirodyti nuobodu skaityti biografiją apie kažkieno gyvenimą, bet tik ne apie Gajaus Julijaus Cezario gyvenimą. Šis genialus karvedys sukrėtė Romą savo, atrodo, neįgyvendinamais siekiais, stulbinančiais užkariavimais bei ypatinga dievų globa, todėl šio žmogaus vardą tars dar daug ateinančių kartų. Jis vien savo žodžių pagalba pavergdavo šimtus tūkstančių vyrų, kurie be baimės stodavo prieš trigubai didesnę armiją, žinodami, jog liks gyvi, nes juos lydi „Cezaris ir jo laimė“.

M. Jelusich nepaprastai puikiai perteikė Cezario gyvenimo aspektus, o tuomet vykusius įvykius pateikia lygiai taip, kaip tais laikais į tai buvo žvelgiama, todėl galime susipažinti ir su to meto žmonių pažiūromis, elgesiu, tam tikrais tik jiems būdingais bruožais. Kiekvienas Cezario ištartas be galo reikšmingas ir išmintingas žodis išduoda šio žmogaus didelę išmintį, patirtį ir galią („- Karalienę? Mano karalienę?- riksmas, galutinai suerzinto liūto riksmas, - Paliepk duoti pavojaus ženklą kariuomenei! Pašauk karininkus pas mane! Mano karalienę! Na, jie dar pažins Cezarį!“). Puikūs karų aprašymai, didinga triumfo ceremonija bei kitos stulbinančios detalės neverčia nuobodžiauti skaitant ir palieka gilų, taurų bei didingą įspūdį.

Vardai, vietovės, datos tikros. Genijaus žavesys ir šiurpą keliantys įvykiai prikausto romano skaitytojų dėmesį nuo pirmo iki paskutinio puslapio.