Bjaurios mergiotės išdaigos

Knygos pasakotojas, Rikardo, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia kaip vertėjas ir štai jo gyvenimo ataskaita – knyga, pavadinta „Bjaurios mergaitės išdaigos“, kuri gali būti skaitoma kaip apsiskaičiusio vyro prisiminimai. Vyro, kuris iki tol niekada nerašė, bet pagaliau sukaupė drąsą ir įtikino save išdėstyti savo istoriją popieriuje.

Rezultatas yra toks, kokio ir galima tikėtis: istorija yra meistriškai ir atidžiai sudėliota, bet bendrai niekuo neišsiskirianti. Kaip ir dauguma žmonių, kurie rašo apie savo gyvenimus, Rikardas klysta, manydamas, kad yra be galo įdomus. Žinoma, yra intriguojančių vietų, kaip ir kiekvieno žmogaus gyvenime, bet to negana.

Rikardas yra kilęs iš Peru. Nuo seno jis turi vieną ambicingą svajonę – gyventi Paryžiuje – ir pagaliau ją įgyvendina tapdamas vertėju. Jis galėjo palikti Peru, nes buvo našlaitis, be to teta, kuri jį užaugino, taip pat mirė, palikdama jam nemažą palikimą, už kurį jis galėjo nusipirkti butą Paryžiuje.

Rikardas pirmą kartą sutinka savo didžiąją gyvenimo meilę dar būdamas paauglys. Iš jo meilės objekto, Lilės, apibūdinimo, galima nesunkiai suprasti, kodėl vaikinas įsimyli:

Lilė turėjo modelio išvaizdą, tamsias, šelmiškas akis ir putlias lūpas, taigi, apibendrinant, ji buvo tikra koketiškumo reinkarnacija.

Lilę supa paslaptis apie jos kilmę ir šeimą. Ji stengiasi visus laikyti nežinioje, tačiau vėliau, kai paaiškėja tiesa, sugadinamas jos žaismingas įvaizdis. Mergina žaidžia su Rikardo jausmais, tačiau tuo pačiu jo neprisileidžia artyn. Jis yra romantikas, o ji – erzintoja. Vėliau paaiškėja, kad Lilė nėra ta, kuria dėjosi, ir ji dingsta iš Rikardo gyvenimo, tačiau tik tam, kad pasirodytų...vėl ir vėl.

Taip, bloga mergaitė yra linksmas personažas, bet, deja, knyga koncentruojasi į Rikardą, o blogos mergaitės atspindys matomas tik jo leipstančiose akyse (jis taip niekada jos ir nepamiršta), nes jie periodiškai susitinka kas dvejus metus. Ji taip pat negali pabėgti nuo Rikardo, leisdama jam vis sugrįžti į jos gyvenimą, tačiau Lilė niekada taip ir netampa patenkinta savo gyvenimu ir keletą kartų apverčia jį aukštyn kojomis, ištekėdama vis už kito vyro.

Kai Lilė nesirodo Rikardo gyvenime, didžiąją laiko dalį jis gyvena gana paprastą gyvenimą, kuriame pasitaiko kelionių į Peru, draugysčių su kaimynais, taip pat jis trumpam susideda su kita moterimi. Jis pasakoja savo draugui:

Daugelį metų aš buvau įsimylėjęs moterį, kuri ateidavo į mano gyvenimą ir išeidavo iš jo. Ji būdavo lyg nepasiekiamybė, nušviesdama gyvenimą trumpais džiaugsmo momentais ir vėl palikdama jį sausą, sterilų, atsparų bet kokiai kitai iniciatyvai ar meilei.

Kartais atrodo, kad Vargas Llosa nežino, apie ką nori rašyti savo knygoje: romanas koncentruojasi apie vieną, didžiąją viso gyvenimo aistrą arba istoriją, kaip Rikardas  tvarkosi gyvenime, nepaisant sunkios naštos. Blogos mergaitės knygoje arba per daug, arba per mažai tam, kad romanas būtų vykęs.

Besitęsianti Rikardo aistra taip pat tampa sunkiai įtikinama. Vienu metu jis jau ruošiasi pulti nuo Paryžiaus tilto, bet tai yra visiškai neįtikinanti scena.

„Bjaurios mergaitės išdaigos“ juda pastoviu tempu, su kartkartėmis atsirandančiomis įdomiomis smulkmenomis (pavyzdžiui, įvairūs Rikardo pažįstami ir jų istorijos pateikiamos gana įdomiai), bet tai nenuosekli visuma.

Yra keletas būdų, kaip žvelgti į knygą „Bjaurios mergaitės išdaigos“. Žinoma, galima ją matyti kaip kintančią autobiografiją, kurioje Vargas Llosa įsivaizduoja vyrą, kuriuo jis galėjo tapti. Datos ir kai kurios detalės sutampa, nes Vargas Llosa gyvenimas yra atspindimas Rikardo personaže, bet jis pradėjo rašyti būdamas labai jaunas, o Rikardo niekada taip ir neišdrįso. Ar tai istorija apie vyrą (rašytoją), kuriuo jis netapo? Net jei taip ir yra, istorija suklumpa per daug kartų, kad galėtų būti pavadinta sėkminga.