Mario Vargas Llosa (Jorge Mario Pedro Vargas Llosa) - žymus peruiečių-ispanų rašytojas, politikas, žurnalistas, Nobelio premijos laureatas.
Mario gimė 1936 m. kovo 28 d. Peru respublikoje viduriniosios klasės šeimoje. Prieš pat kūdikio gimimą, tėvai išsiskyrė dėl vyro neištikimybės su vokiete. Užaugo globojamos motinos ir senelio, kuris užėmė tuometines garbės konsulo pareigas Bolivijoje. Ten pat prabėgo ankstyvoji rašytojo vaikystė.
Po kurio laiko šeima persikėlė gyventi atgal į gimtąjį Peru, kur Mario baigė religinės pakraipos pradinę mokyklą. Ilgą laiką šeima jį tikino, kad jo tėvas yra miręs, tačiau sulaukęs dešimties metų Limoje pirmą kartą su juo susitiko. Tėvai susitaikė ir vėl apsigyveno kartu.
Sulaukęs keturiolikos, jis buvo išsiųstas mokytis į Leoncio Prado karo akademiją, tačiau po kelių metų ją metė, baigė studijas mokykloje ir tuo pačiu metu įsidarbino žurnalisto padėjėju viename vietinių laikraščių.
1953 m. Mario įstojo į Valstybinį Švento Marko universitetą studijuoti teisės ir literatūros. Būdamas devyniolikos, vedė dešimt metų už save vyresnę dėdės dukterėčią ir pradėjo spausdinti savo pirmuosius apsakymus to meto spaudoje. Po poros metų išsiskyrė su žmona ir neilgai trukus vedė savo pusseserę, su kuria susilaukė trijų vaikų.
Pasak kritikų, Mario yra vienas įtakingiausių ir svarbiausių Lotynų Amerikos rašytojų. Savo literatūrinę karjerą jis pradėjo 1963 m. romanu Didvyrio laikas (La ciudad y los perros). Vėliau sekė garsusis jo kūrinys Žaliasis namas (La casa verde), kuris 1967 m. pelnė autoriui Romulo Gallegos tarptautinį romano apdovanojimą. 1969 m. šviesą išvydo trečiasis romanas Pokalbiai katedroje (Conversación en la catedral), nukreiptas prieš diktatūrinį režimą, kuris yra laikomas vienu aršiausių jo kūrinių. Mario taipogi garsėjo kaip puikus literatūros kritikas ir žurnalistas. Jo kūrybiniame palikime ne tik komedijos, satyros, detektyvai, istoriniai romanai, bet ir politiniai trileriai.
Savo kūriniuose autorius aprašo Peru visuomenę iš peruiečio perspektyvos. Ilgainiui ėmėsi nagrinėti kitų pasaulio kraštų, tokių kaip Bosnijos, Serbijos ar Kroatijos tautiškumo paradigmas. Dar kitame kūrybiniame etape Mario trumpam nusisuka nuo jam taip būdingo literatūrinio modernizmo, meistriškai ir žaismingai įvaldydamas postmodernistinei literatūrai būdingą stilistiką. Per visą savo gyvenimą autorius pelnė gausybę apdovanojimų, jo kūryba išversta į daugelį kalbų. Keletas romanų buvo ekranizuoti, kai tuo tarpu pagal kitų siužetus yra statomos pjesės.
Kaip būdinga daugeliui tos kartos Lotynų Amerikos rašytojų, Mario visuomet aktyviai dalyvavo pilitinėje šalies veikloje. Pradžioje propagavęs kairiesiems būdingas pažiūras, ilgainiui tapo liberalesnis. Pradžioje ištikimai rėmęs Fidelio Kastro politiką, vėliau rašytojas visgi išsižadėjo kai kurių savo įsitikinimų. 1990 m. jo lūpomis ištarta frazė per nacionalinę televiziją, kad "Meksika yra tobula diktatūra", akimirksniu apskriejo visą pasaulį.
2010 m. Mario buvo suteikta Nobelio premija. Šiuo metu jis gyvena tarp Limos ir Madrido, toliau intensyviai užsiima rašymu.
Bibliografija (liet. k.):
Miestas ir šunys: romanas/ iš ispanų k. vertė P. Velička. - Vilnius: Vaga, 1969. - 403 psl.
Žali namai: romanas/ iš rusų k. vertė Jonas Žemaitis. - Vilnius: Vaga, 1973. - 366 psl.
Tetulė Chulija ir rašeiva: romanas/ iš ispanų k. vertė Laura Liubinavičiūtė. - Vilnius: Alma littera, 2007. - 388 psl.
Bjaurios mergiotės išdaigos: romanas/ iš ispanų k. vertė Zigmantas Ardickas. - Vilnius: Alma littera, 2008. - 311 psl.
