Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Be pykčio

Be pykčio Šį kartą tenka didelė atsakomybė. Rašyti recenziją apie žymaus filosofo, akademiko, visuomenei plačiai žinomo žmogaus – Leonido Donskio – knygą „Be pykčio“. Knyga talpinanti daugybę šiandienos realiai skausmingų, kontraversiškų politikos ir kultūros įvykių aprašančių analitinių straipsnių.

Leonidui Donskiui būdingas teorinis gilesnis požiūris ir išsami įvykių analizė, remiantis praeities istorija ir šiandien intensyviai vykstančia globalizacija.

Knyga susidaro iš atskirų teminių straipsnių, kuriuose vyrauja kritiškas, „be pykčio“ pateikiamas požiūris.

Pirmam skyriuje aprašoma politikos ir moralės, etikos ir demokratijos suderinamumas, laisvės ir solidarumo pamokos, kuriami Lietuvos ateities scenarijai, aptariama skurdo kultūra ir kt. Kritika paremta argumentais. Alegoriškai pateikiama Lietuvoje įvykusi klounų revoliucija, kai vyksta rinkimai be idėjų, politikai, atliekantys komikų vaidmenį. Autoriaus kalbėsena neįžeidžianti, nors ir tiesmuka. Gretinimai ir lyginimai griežti. Tai yra ne sudėtinga politinio gyvenimo išsami analizė, o labiau artima filosofiniams pamąstymams, nes į keliamus klausimus neatsakoma. Klausima iškeliami, pakomentuojami vertinant užsienyje vykstančius procesus. Skurdo kultūra nagrinėjama remiantis amerikiečių antropologu Oscaru Lewisu. Išvardijami šiai kultūrai būdingi bruožai. Nesuklysčiau teigdama, kad knygoje gausu moksliškai ar istoriškai pagrįstų faktų.

Antrasis skyrius išsiskiria daugeliui gal iki galo neaiškių sąvokų aprašymu ir jų pritaikymu šiandien vykstantiems įvykiams tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Šios sąvokos ne itin maloniai skamba – galios kultūra, chamai, cinikai, snobai, vidutinybės ir kt. Labai įspūdingi palyginimai, kurių negalima nepaminėti.

„Apskritai chamo pasaulėjauta primena G.W.F. Hegelio aprašytą kamerdinerio požiūrį į herojus: kamerdineriui herojai neegzistuoja, bet ne todėl, kad jų iš tikrųjų nėra, o todėl, kad jis yra kamerdineris“. „Oscaro Wilde‘o pjesėje Ledi Vindermer vėduoklė yra tokie žodžiai: „Kas yra cinikas? Tai žmogus, kuris žino viso ko kainą, bet nepažįsta vertybių.“ ...“snobas yra tas, kas nevykusiai žavisi nevykusiais dalykais“, anot Thackeray“.

Minimas profesoriaus Edvardo Gudavičiaus Lietuvos nūdienos pavadinimas – didelis dvaras su kumetynu. Ir šis pavadinimas pritaikomas kalbant apie aukštojo mokslo autonomiją, jo trūkumus. Sunku apibendrinti visas šias sąvokas, tačiau autorius tai padaro itin sėkmingai.

Trečiajame skyriuje keliami tapatybės, lojalumo, neapykantos, sąmokslo teorijos, kosmopolitizmo, provincialumo, pokolonijinės sąmonės, aukos, patriotizmo, pavydo, pykčio klausimai. Tapatybės ieškoma kalbant apie Klaipėdą, gimtąjį miestą, kurį autorius įvardija, kaip miestą kupiną nežinios, tapatybės improvizacijos. Subtiliai pateikiami Vilniaus ir Kauno skirtumai. Rašydamas apie patriotizmą filosofas mini Immanuelį Kantą, kuris, anot jo, „atkreipė dėmesį į žmogaus dvilypumą, pasireiškiantį tuo, kad mes, viena vertus, norime išsiskirti iš savo socialinės aplinkos ir neigiame ją, o, kita vertus, negalime gyventi be tos aplinkos, nes tik jos dėka patiriame savo tapatybę ir pripažinimą“.

Knyga kupina įdomių palyginimų ir juos visus išskirti sudėtinga. Pabaigai pateiksiu tik nagrinėjamas temas, o jos iš tiesų įvairios, surašytos pernelyg išmintingai ir detaliai, kad būtų įmanoma jas visas pakomentuoti.

Ketvirtajame skyriuje kalbama apie nūdienai ypač reikšmingus reiškinius: toleranciją, stereotipus, daugumos ir mažumos karus. Minimas Don Kichotas – Pereinamosios epochos žmogus, utopija.

Penktasis skyrius išsiskiria makiavelizmo, interpretacijų, karikatūrų, politinio maskarado mintimis.

Šeštasis, paskutinis knygos skyrius aptaria Mažuosius Europos stebuklus, lyg užmesdamas mintį Lietuvai tampi Mažosios Europos vienu iš stebuklų.

Leonido Donskio knyga tiesiog „donskiška“, t.y. apivilkta filosofijos, kultūros ir istorijos aukso vertės apvalkalu. Nežinau, kaip kitiems šios knygos skaitytojams, bet ją perskaičius vidumi pasijutau ūgtelėjusi, įgijusi daugiau išminties, patyrusi tapatybės pojūtį, sutelkta ties patriotiškumu ir tikėjimu, kad esu Lietuvos pilietis. Gal todėl, kad knyga lyg vadovėlis, iš kurio galima mokytis? Gal? .. Paskaitykit ir suprasite, ką bandžiau pasakyti.
2006-07-09
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Kitos
Leidykla: Versus aureus
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2006
Puslapių: 336
Kodas: ISBN 9955-699-00-0
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-07-10 11:44
manukoshe
nepatinka man toks knygos mėsinėjimas po skyrių
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą