Balsai

Christa von Bernuth, gimusi 1961 metais, žurnalistė, gyvena Miunchene. Jau pirmajame savo romane „Sąžinę praradusi moteris“ ji, pasak kritikų, išmatavo žmogau sielos gelmes. Rašydamas „Balsus“ Ch. von Bernuth domėjosi policijos darbu. Autorei gerai pažįstama ir romano veiksmo vieta – ji pati mokėsi elito internatinėje mokykloje.

Nužudyta Saskija Daner. Jos lavonas rastas Tirolio kalnuose, į kuriuos Saskija su vyru Michaeliu lydėjo mokinius per klasės iškylą. Po skrodimo nelieka jokių abejonių: Saskija Daner pasmaugta vielos kilpa. Vietos policija netrunka rasti įtariamąjį – Saskijos Daner sutuoktinį, elito internatinės mokyklos prancūzų kalbos mokytoją, kuris ilgus metus žiauriai elgėsi su žmona. tačiau Daneris turi albi: mokiniai patvirtina, kad nusikaltimo metu jie buvo kartus u mokytoju.

Savo bute nužudytas Miuncheno reklamos agentūros darbuotojas Konstantinas Štejeris. Dvi žmogžudystės – vienas nusikaltimo įrankis.

Nusikaltimų grandinė vis ilgėja. Visos aukos pasmaugiamos vielos kilpa.

Komisarė Mona Zeiler, vadovaujanti žmogžudysčių tyrimo grupei, užčiuopia karštą pėsdsaką ir pati tampa taikiniu mirtinai pavojingame žaidime...

Ji nebūtų įstengusi net pabėgti. Ji stebėjo save per įsi­vaizduojamą atstumą iš viršaus ir matė moterį susivėlu­siais plaukais, paniškai klupinėjančią, naktį besibraunan­čią per kalnų mišką. Akimirką ji stabtelėjo netekusi žado iš gėdos, kad negali atsikratyti baimės. Aš nekenčiu savęs, galvojo ji, ir šis kaip mantra pažįstamas teiginys kelioms sekundėms ją nuramino. Jos keliai tirtėjo, dantis nesiekė danties, bet ji vėl galėjo kvėpuoti nešniokštuodama. Giliai įkvėpė, pakėlė galvą. <...>

Už jos kažkas sušnarėjo. Gal naktinis žvėris traška po­miškyje. Ji norėjo atsigręžti, bet sykiu nenorėjo, tarsi būtų nujautusi, kad geriau nereikia. Vėl traškesys, šįkart tikriau­siai nuo lūžtančių šakų. Kažkas artėjo prie jos iš užpakalio. Žmogus. Ji norėjo apsigręžti ir ką nors pasakyti, tuomet pa­juto ant kaklo kažkokį geležinį daiktą. Jis įsirėžė į odą, per­vėrė siaubingas skausmas. Ji mėgino įsprausti pirštus tarp plonos ją dusinančios vielos ir kaklo, bet trūktelėjimas bu­vo pernelyg stiprus. Alkūnėmis ji kirto atgal: žūtbūt norėjo gyventi! Tik dabar suprato, kaip labai! Bet tai jau nieko ne­pakeitė, nes negailestingas skausmas pasiglemžė jos jėgas. Ji dar pagalvojo: jeigu aš apsimesčiau, kad netenku sąmonės, ir krisčiau, tuomet... Tačiau tokiems triukams jau buvo per vė­lu. Ji švelniai krito į nuostabiai gražią ryškią šviesą.

Christos von Bernuth psichologinis detektyvas „Balsai“ parašytas laikantis geriausių anglų kriminalinių romanų tradicijos.