Aušros vartai

Vilnius seniai traukia turistus savo nesunaikintais kultūriniais paminklais. Turistų ypač mėgiamos autentikos Vilniuje galima rasti sočiai. Deja, kol kas nedaug leidinių padeda domėtis atskirais paminklais. Šalia prieš porą metų pasirodžiusio Tomo Venclovos vadovo po Vilnių (skirta kelionei po visą miestą) ši knyga, ko gero, antroji tokio žanro (ir pirmoji – skirta vienam paminklui apžiūrėti).

Vilnių kadaise juosė mūrinė siena, joje buvo pastatyti 9, po to - 10 vartų. Tik vieni iš jų išlikę iki šiol – būtent Aušros Vartai. Dar žinome, kaip atrodė Subačiaus vartai, apie kitus liudija tik senieji miesto planai, archeologiniai kasinėjimai. Tačiau reikia nepamiršti, jog Aušros vartai, pagrindinis senamiesčio pietrytinis akcentas, visų pirma vertintinas šiame istoriniame kontekste. Šalia vartų riogso ir autentiški XVI a. sienos likučiai, neišlikę kitose miesto vietose.

Dar viena svarbi šio paminklo specifika – malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Dar XVII a. II-oje pusėje į vartus įkeltas paveikslas čia išliko iki šiol. Gausias malones liudija auksu ir sidabru spindintys votai, o knygelėje galima rasti keletą istorinių stebuklų aprašymų. Paveikslas 1927 m. vainikuotas popiežiaus atsiųsta karūna.

Leidinio autoriai ne tik pasakoja apie kompleksinį paminklą, bet rodo jo atspindžius istorijoje (seni leidiniai, piešiniai), taip pat vedžioja po stebėtojui uždaras vartų kerteles. Belieka viltis, kad ir kiti lankytini paminklai greitu laiku susilauks panašių leidinių.

O mes, sustoję priešais Aušros vartus, pajuntame, kad žengę žingsnį po jų angos skliautais paliksime nykius, šiandien be galo išsiplėtusius priemiesčius ir pateksime į tikrąjį Miestą.

Galima tik aplankyti šią šventovę, susikaupti prie Gailestingumo Motinos paveikslo, pasigėrėti sidabro sienose žaidžiančia šviesa ir patraukti tolyn į miestą... Bet daugeliui rūpi, kaip atsirado šie Vartai?