Neseniai pasirodė antrasis Violetos Židonytės romanas “Ateik ir pasilik”. Kaip ir pirmajame, “Vasara eina per greitai”(2006), autorė gilinasi į žmogiškų jausmų, aistrų, sudėtingų gyvenimiškų išgyvenimų kolizijas, įtaigiai plėtoja meilės temą, jautriai, įtikinamai aprašo jaunatvės polėkius ir klystkelius.
Romane persipina dviejų skirtingo amžiaus moterų – Salvijos ir Liučijos - likimai. Jos abi – menininkės, jas abi lemtingoji meilė aplanko ir sužeidžia Graikijoje... Tik Salviją -po dvidešimties metų.
Vyresnioji, Liučija, seniai emigravusi iš sovietinės Lietuvos dėl politinių motyvų, iš didelės abipusės meilės tapusi italo profesoriaus, taip pat menotyrininko, žmona, tačiau dėl įvairiausių gyvenimo peripetijų negalėjusi nuolat su juo gyventi. Vis dėlto išsaugojusi meilę ir už ją – skaudžią, sunkią ir drauge saldžią – dėkinga likimui.
Tai – didžiausias mano gyvenimo netikėtumas. Ir didžiausia laimė,- sako Liučija.
Gyvenimiškais patarimais, nemoralizuodama, ji bando pagelbėti susivokti savyje, savo jausmuose savo jaunajai draugei Salvijai.
Gyvenimo nereikia laukti,- sako ji,- jį reikia gyventi, kasdien, dabar pat.
O gyvenimas yra visoks - tai ir kankinanti meilė, ir neapibrėžta ateitis, ir žmogiškos aistros, ir nusivylimas... Ir – nepaisant darbų, karjeros, profesinės sėkmės – nepaliaujamas laukimas, ieškojimas to, vienintelio...
Ką bedarytum, ką beturėtum, vis tiek visą gyvenimą lauki laimės. Vis atrodo, kad kažko dar dar trūksta... Nedaug, trupučiuko. Tik kai tavo gyvenimo saulelė pasuka vakarop, supranti, kad tas pats gyvenimas ir buvo laimė. Su viskuo, kas patirta. Su svajonėm ir su kritimu į purvą. Su iliuzijom, kad tau skirta kitaip, nei visoms...
Knygoje daug meilės išgyvenimų ir nuotykių – vėsioje Lietuvoje ir po karšta, alinančia Graikijos saule. Liekančių širdyje ir ne... Bet vis tiek vienaip ar kitaip keičiančių Amūro paliestųjų gyvenimus.
Juk meilės neįsikalbėsi, ji smogia staiga, netikėtai, sužeidžia širdį kaip Amūro strėlė. <...> Sutikęs tikrą meilę, iškart suprasi, kad apsirikti neįmanoma – gamta viskuo pasirūpino: ji iš pradžių tave nušauna, paskui prikelia jau su tvirtu ir neatšaukiamu jausmu širdyje.
Ateik ir pasilik,- jauno svetimšalio lūpomis herojei ištaria meilė...