Artimas miestas

Marius Ivaškevičius – dramaturgas, rašytojas, gimė 1973 m. Baigė lietuvių filologiją Vilniaus universitete. Parašė penkias knygas: „Kam vaikų“ (1996), „Istorija nuo debesies“ (1998), „Žali“ (2002), pjesių rinkinys „Artimas“ (2002), „Madagaskaras“ (2004).

1998 m. pirmoji pjesė „Kaimynas“ laimėjo Naujosios lietuvių dramaturgijos konkursą ir buvo pastatyta Lietuvos Jaunimo teatre. 2000 m. Avinjono festivalyje įvyko pirmas tarptautinis „Kaimyno“ pristatymas (pjesės skaitymas). Pjesių „8-230, tai aš“ ir „Malыš“ eskizai pirmą kartą buvo parodyti 2000 m. ir 2001 m. tarptautiniame festivalyje „Naujosios dramos akcija“. Pjesę „Malыš“ autorius pats režisavo Oskaro Koršunovo teatre. Spektaklis pelnė apdovanojimą už geriausią nacionalinės dramaturgijos pastatymą Lietuvoje ir buvo parodytas Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rusijoje.

2004 m. ketvirtąją dramaturgo pjesę „Madagaskaras“ režisierius Rimas Tuminas pastatė Vilniaus mažajame teatre. „Madagaskarą“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2005 m. pripažino geriausiu šiuolaikinės nacionalinės literatūros kūriniu, o Vilniaus mažojo teatro to paties pavadinimo spektaklis pelnė apdovanojimą už geriausią lietuvių dramaturgijos pastatymą bei tapo tarptautinių festivalių Latvijoje ir Lenkijoje laureatu, dalyvavo „Vienos festivalyje“ („Wiener Festwochen“).

M. Ivaškevičiaus pjesių yra išversta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, suomių, lenkų, rusų kalbas. Pjesė „Malыš“ pastatyta Neapolyje, o „Kaimynas“ - Helsinkyje.

M. Ivaškevičius taip pat yra sukūręs dokumentinius filmus „Einu“ (1999), „Punsko novelės“ (2000) ir „Dviese ant tilto“ (2004, kartu su V Navasaičiu).

Marius Ivaškevičius vertinamas kaip vienas įdomiausių ir (dėl nacionalinių mitų perkūrimo) dažnai kontroversiškiausių jauniausios kartos lietuvių rašytojų.
Jei kas nors imtųsi ekranizuoti „Artimą miestą“, pasiūlyčiau tokį finalinį kadrą: kosmoso platybėse dreifuoja Žemės rutulys, toks ne kartą matytas kosminės fantastikos filmuose, su aiškiais žemynų kontūrais ir mėlynuojančiais vandenynais. Kamera iš lėto slenka į šoną, ir staiga žiūrovas pamato, kad Žemė tėra palydovas, skriejantis aplink milžinišką kosminį kūną. To daikto nedrįstu vadinti planeta, nes jo forma netaisyklinga, jis gal net neturi formos, nes nuolat keičiasi kaip nėščios moteriškės gimda. O jo paviršiuje – nenusakomos įvairovės reljefas. Jame gyvena žmonės ir ėda vieni kitus. Šis kosminis monstras – tai visų Žemės žmonių svajonės, sudėtos į vieną krūvą. Jei to kosminio kūno gravitacijos jėga peržengtų leistiną ribą, jis prisitrauktų Žemę ir įvyktų susidūrimas.

Taip atsitiko šios pjesės herojams Svantei ir Anikai Svantensonams iš Malmės.

Iš tiesų svajoti yra gražu, turbūt net sveika. Tai pagerina kraujo apytaką. Tačiau ateina toks amžius, kai svajoti tampa pavojinga, ir jei iki tol neišmokai derinti svajonės su realybe, tavęs laukia didelės problemos. Nerealizuota svajonė išsipučia ir traiško tavo gyvenimą.

Taip atsitiko šios pjesės herojams Svantei ir Anikai Svantensonams iš Malmės.

Būna ir taip, kad du žmonės labai vienas kitą myli. Nepaisant to, vyras kiekvieną savaitgalį plaukia į kitą krantą ir slepiasi savo svajonėje. Pasigedusi vyro žmona plaukia į kitą krantą, kad taptų ta svajone. Jiedu nesusitinka.

Kaip tik taip ir nutiko Svantei ir Anikai Svantensonams.

Blogiausia, kai gyveni viename mieste, o pro langą matai kitą miestą – didesnį, gražesnį ir, svarbiausia, tokį, kokiame dar niekad negyvenai. Tave vilioja ne miestas, o galimybė išbandyti savo svajonę tame mieste, nes gimtajame mieste tavo svajonė sudužo. Galbūt ten tavęs laukia moteris, kurios čia nesutikai, draugas, kokio šiapus nepasitaikė, karjera, kuri Malmėje tau nenusisekė. Tuomet tenka rinktis – vieną ar kitą krantą.

Taip atsitiko šios pjesės herojams Svantei ir Anikai Svantensonams iš Malmės.

Ir, tiesą sakant, taip atsitinka daugybei žmonių visame Žemės rutulyje, skriejančiame aplink minėtą didelį kosminį kūną su nenusakomu reljefu. Dažniausiai tokios poros pasidalija turtą, vaikus ir civilizuotai išsiskiria.

Bet Svantei ir Anikai Svantensonams atsitiko kitaip.

Marius Ivaškevičius

Knygoje skaitytojas ras ne tik nuotraukas iš spektaklio „Artimas miestas“, bet ir pjesės vertimą į anglų kalbą.