Arklių romansai

Naują rašytojo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato (2003 m.) Petro Dirgėlos knygą sudaro apsakymas „Arklių šventėj“ ir romanas „Arkliškas gyvenimas su Kotryna“.

Žmogus turi daug troškimų, kurie išsipildę įtvirtintų tikrovėje vis kitokią asmens tapatybę, pvz., kunigo, poeto, klajūno, madonos, kurtizanės ir kt. Apsakyme „Arklių šventėj“ aprašomas tragiškas „tautų pavasario“ laikų (XIX a.) šviesiaeivio poeto Valerijono Ažukalnio-Zagurskio (1816-1874) likimas. Jo kontekste netikėtai atsiskleidžia ir kitų įžymių praeities kūrėjų – Antano Baranausko, Povilo Višinskio, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Vaižganto ir kt. – tapatybių įvairovė.

Romano „Arkliškas gyvenimas su Kotryna“ pagrindinis veikėjas, sovietmečio rašytojas, rinkdamas istorinę medžiagą apie lietuvių kunigaikštytę, lenkų princesę, švedų karalienę Kotryną Jogailaitę-Vazą (1526-1583), sukuria kelių jos tapatybių vaizdinius. Kotryna, kalbėjusi rašytojui, kas dedasi praeityje, staiga prašneka apie tai, kas vyksta ateityje. Gal tai ir nenuostabu įtampos kupiname pasaulyje? Apsakymą autorius baigė rašyti 2001-ųjų rugsėjį, naktį iš 11-osios į 12 dieną. Teroro prieš Ameriką išpuoliai negalėjo nesukrėsti vaizduotės, vaizdijusios istoriją romane, įdėtame į šią knygą.

Prozos tekstai - romansai?

Mes įpratę klausytis vokalinių romansų. Senovėje romansus apie žygdarbius ir nelaimes ne tik dainuodavo, tačiau ir pasakodavo. Pavyzdžiui, senieji ispanų romansai būdavo praeities, išlikusios atmintyje, atpasakoti fragmentai, tokie epiški ir plastiški, kad istorinė tikrovė juose įgydavo „aukštesnės ir tyresnės reikšmės“. Aš, rašydamas šią knygą, jau buvau įtikėjęs, kad neišsipildė nė viena mano svajonė. Jos kaip migla išsisklaidė ir išnyko, tapo polifoniškais neišsipildymo ir prarasties romansais. Ir galbūt juos perskaičiusiam žmogui širdyje liks ne apmaudas ir pagieža, o švelnus ir gražus liūdesys, slėpiningas supratimas, kad gyvenimas, kurį laikė nepasisekusiu, susiklostė gerai.

Petras Dirgėla