Arbatinė šilkmedžių gatvėje

Lietuviškai pasirodžiusi pirmoji ir bene vienintelė žinoma airių rašytojos Sharon Owens knyga „Arbatinė šilkmedžių gatvėje“ („Tea the house on Mulberry street“) jau pakankamai seniai guli knygynų lentynose, tačiau mūsų skaitytojai kol kas nerodo susidomėjimo nei ja, nei kitomis Cappuccino serijos knygomis. Nepaisant to, jog šios knygos dažniausiai laimėjusios įvairias šiuolaikines premijas. Kaip ir ši: 2006 metais ji gavo dvi - vieną Jav, kitą Didžiojoje Britanijoje.

Keturiasdešimtmetė kiek ekscentriška autorė S. Owens pasakoja apie savo miesto, Belfasto, arbatinę. Tai romanas su gražia pabaiga: visi atranda savo kelią ir skaitytojui pateikiamas varškės pyrago receptas. Iš tiesų, maistas visoje knygoje vaidina savo rolę. Gyvenimiškos pergalės apdovanojamos gabaliuku pyrago, o nelaimingose santuokose receptų skaitymas prieš miegą prilygsta seksui. Šokiruoja? Truputėlį.

Veiksmo erdvė - arbatinė. Joje, priešingai nei Lietuvos skaitytojų pamėgtame Joanne Harris romane „Šokoladas“, esmė ne kavinukės meniu, arbata čia išvis beveik neminima. Veikiau tai tėra erdvė, vienaip ar kitaip susijusi su veikėjų gyvenimais. Ji nepretenzinga ir neužgožianti. Netrukdanti pagrindiniam knygos siužetui. Jei toks yra. Keistas ir šis romanas - labiau įvairių žmonių gyvenimų kratinys nei įprasta istorija, nors čia randame ir veiksmo užuomazgą, kulminaciją, pagrindinius veikėjus. Tačiau jiems irgi tinka arbatinės charakteristika - padedantys atsiskleisti kitiems, o patys tyliai išgyvenantys savo mažas ir dideles tragedijas. Tokie savi ir paprasti, kurie tau patinka iš pirmo žvilgsnio. Jų istorija čia - viena iš daugelio, vėliau šiek tiek išryškėjanti, tačiau tikrai netampanti banalia meilės istorija.

Nors banalybių šioje knygoje ir nėra daug. Problemos ir konfliktai labai originalūs, pavyzdžiui, santuoka išyra dėl oranžerijos, menas „susidraugauja“ su meteorologija… Autorė tarsi švelniai šaiposi iš šiuolaikinės visuomenės, nors ji nekaltina žmonių dėl vienaip ar kitaip susiklosčiusių jų likimų. Priešingai - knygoje lemiamą vaidmenį vaidina jo didenybė Gyvenimas.

Knyga ir tekalba tik apie gyvenimą, juokingą ir nenuspėjamą. Ji mus tiesiog sužavi arba ne. Kaip ir ši autorė, neperšanti mums visuomenei įprastos vertybių sistemos, neskatinanti gyventi kitaip. Ji tiesiog mezga skanią istoriją prie puodelio kavos. Galbūt Cappuccino.