Apgaulingas veidrodis

Pirmas įspūdis pradėjus skaityti knygą buvo nekoks. Siužetas eilinio „action“ žanro: apie jaunąją kartą, kuri turi aktyviai mokytis žudyti mutantus. Mutantus, kažkada nužudžiusius jų tėvus. Dabar jaunuolių būrys gyvena pas įtėvius ir uoliai treniruojasi vardan tikslo: sunaikinti priešus.

Tačiau vėliau siužetas staigiai pasisuka. Į „pirmą planą“ išlenda mutantai, kurių net netinka taip vadinti. Tai sąjungininkai: susivienijusios kelios rasės dėl karo prieš ašreganus. Sąjungoje susivienijo ir žmonės ir padarai, panašūs į paukščius, kates bei varliagyvius. Beje, jie irgi mano, jog jų priešininkai mutantai.

Taigi, gaunasi visai miela „košė – makalošė“. Neaišku, ką veikia propaganda, o kas nukentėjo iš tikrųjų. Tačiau tai nesutrukdo kariauti tarpusavyje. Vėliau klostosi visai įdomūs įvykiai. Rašytojas vieną po kitos pateikia vis netikėtesnes staigmenas. Vaizdžiai aprašytos (ko paskutiniu metu taip trūksta fantastikoje) kovos scenos.

Pagrindinis veikėjas – Ranžis, yra vienas iš ašreganų. Jis, kaip ir daugelis jo draugų, yra rengiami kovai prieš mutantus. Tačiau vieno mūšio metu Randžį paima į nelaisvę sąjungininkai. Jie įrodo mūsų herojui, kad visa jaunoji ašreganų karta yra ne kas kitas, o tiktai medicininiu būdu pakeisti žmonės. Pamažu, bet atkakliai, jaunieji kariai atverčiami tuo, kuo jiems ir priklauso būti.

Siužetas tikrai nenuspėjamas, o jei prie viso to pridėsime ir „action“, gausime visai neblogą knygą. Tad jei nori sau atsakyti į klausimą: ar tikrai žinai, kas esi, perskaityk šią knygą.