Antrasis ir septintasis laiškai

Platono laiškai – vieni mįslingiausių filosofijos istorijos tekstų. Juose išdėstyti asmeniniai patyrimai ir teoriniai apmąstymai, atsakas į politinius iššūkius siejasi su filosofinėmis įžvalgomis. Antrasis laiškas, Platono vardu sukurtas jo sekėjų, atspindi antikinę Platono asmens, jo santykių su Sokratu, jo kūrybos sampratą. Septintasis laiškas - svarus filosofinis tekstas, vertas geriausių Platono dialogų draugės.

Sakoma, kad yra trys pagrindiniai filosofijos šaltiniai: nuostaba, baimė ir nesupratimas. Turbūt nesuklystume sakydami, kad, bent jau Lietuvoje, esama ir ketvirtojo didžiojo filosofijos šaltinio – filologijos. Taip galima teigti dėl dviejų priežasčių. Pirma, dažnas lietuviškos filosofijos autorius atrodo tiesiog apžavėtas savo naudojamų terminų etimologijos ir jai skiria neproporcingai didelę teksto dalį. Antra, klasikinės filologijos desantas vis ir vis šliūkšteli šio to šviežio ir įdomaus į filosofijos cecho raugą.

Naujausias šio desanto produktas – Kristupo Saboliaus parengtas dviejų Platono laiškų vertimas su komentarais ir filosofine interpretacija. Knygos sukirpimas atitinka ankstyvesnį „Aidų“ leidinį - Hėrakleito „Fragmentus“, kuriuos išvertė ir paruošė Mantas Adomėnas, taip pat atėjęs iš klasikinės filologijos. Po pastarojo leidinio lietuviškoje filosofinėje terpėje ne tik ženkliai padidėjo dėmesys Hėrakleitui, bet ir pasikeitė jo interpretacijų skambesys - jose nesunku įžvelgti Adomėno įtaką. Įdomu, kaip lietuviškąją platonistiką paveiks Kristupo Saboliaus darbo vaisius.

Platonas yra bene daugiausiai vertimų į lietuvių kalbą susilaukiantis filosofas (berods su juo varžytis galėtų nebent Kantas ir Nietzsche), tad kuo galėtų nustebinti ir sudominti dar vienas jo tekstas, juolab, kad jis nepriskiriamas svarbiausiems Platono veikalams? Visų pirma, laiškai gali būti įdomūs prie dialoginio Platono pratusiam filosofijos skaitytojui. Antra, nors antrasis laiškas ir labai trumpas tekstas, o filosofinė jo dalis tėra keturių puslapių apimties, čia koncentruotu pavidalu iškyla svarbūs kalbos filosofijos ir epistemologijos klausimai, klausimai apie politinės valdžios struktūrą ir draugystę. Trečia, ir turbūt svarbiausia, skaitytoją turėtų sudominti Kristupo Saboliaus rašoma filosofinė septintojo laiško interpretacija, kurioje Platonas pasirodo labai netikėtu ir šiuolaikišku rakursu.