Antradieniai su Moriu

„Paskutinį paskaitų kursą savo gyvenime mano senasis profesorius dėste kartą per savaitę savo namuose, kabinete įsitaisęs prie lango, iš kur buvo patogu stebėti nedidelį ibisko medelį, barstantį rožinius lapelius. Paskaitos prasidėdavo antradieniais, iškart po pusryčių. Tema - „Gyvenimo prasmė". Mokė jis iš patirties.“

Siužetas labai paprastutis ir pagrįstas tikrais faktais - po daugelio metų susitinka du draugai. Vienas jų - mirtina liga sergantis profesorius, kitas - darbų begalybėje paskendęs žurnalistas, kadaise buvęs šio profesoriaus studentu. Du beprotiškai skirtingi gyvenimai. Kontrasto būdu naudodamasis autorius pasakoja apie gyvenimą. Apie tokį, kokį jį pamatai, kai sužinai, jog tavo gyvenimas juda į pabaigą.

Keturiolika antradienių jie kalbasi. Kalba apie pinigus, šeimą, santuoką, kultūrą… Kalba apie mūsų gyvenimą. Tik keturiolika. Bet jų užtenka, kad suprastum viena – „Kiekvienam iš mūsų gyvenime reikalingas mokytojas“. Toks, kuris suklydus tyliai pabartų, o bijant palaikytų už rankos.

Pati mintis tikrai nebloga, tačiau jos plėtojimas kartais nesugeba tinkamai jos perteikti skaitytojui. Arba perteikia per daug aiškiai, kuomet nepaliekama nei lašelio vietos fantazijai ar kiekvieno žmogaus asmeninei interpretacijai.

„Mylėkite kits kitą arba pražūkite“ (Odenas). Daug pamokančių frazių, aforizmų, kurių dėka nori nenori kyla tokios mintys: ką tu skaitai - knygą ar patarimų vadovėlį?

Ir pabaiga šios knygos kiek meksikietiška - profesorius numiršta, o senasis studentas supranta, kad: „Gyvenime svarbiausia išmokti atiduoti meilę ir įsileisti ją“…

Tačiau vienaip ar kitaip knyga sudomina ir suteikia galimybę prisiliesti prie Mirties ir Meilės. Įdomus, dinamiškas derinys. Ką žmogus jaučia, ką jis galvoja, kai žino, jog gyventi liko vos keletas mėnesių? Kai žino, jog viskas, už ko jis kabinosi šiame gyvenime (darbas, pinigai…), nebetenka vertės?..

„Šitiek žmonių apie mus gyvena beprasmiškai, tarsi nakvišos, kurie nenubunda net lakstydami su reikalais, kuriuos patys laiko svarbiais. Priežastis paprasta - jie vaikosi to, ko neverta vaikytis. Tačiau gyvenimas įgyja prasmę, jei skiri jį kitiems, skiri jį meilei, atiduodi save aplinkiniams ir darai tai, kas turininga ir prasminga.“ (Moris)