
Nauja poeto eilėraščių knyga. Patetiška, truputį rėksminga, bet šiuos dalykus atsveria nuoširdumas (poezijos dažniausias ir mieliausias nedraugas).
Tačiau cituojant bevardį, bet teisų autorių: „Miesto kultūros žmogaus poetinės refleksijos – tarsi iššūkis ir dvasinis pasipriešinimas ne tik sekuliarėjančiai visuomenei, bet ir vartotojiškai realybei. Krikščioniška pasaulėjauta poetui netrukdo paradoksaliau interpretuoti šiandieninio žmogaus egzistenciją. Skaidriais, nuotaikingais, prisodrintais svarios minties, pasižyminčiais dramine įtampa ir preciziška forma lyriniais kūriniais aktyviai prabylama į žiūrovo širdį“.
Žinoma, teiginiai gražūs, bet juos tikrins skaitytojas. Jam viskas kris į širdį ir į galvą.
Knyga išleista tikrai gražiai.