Knyga – dienoraštis, tačiau ne toks nuobodus, kaip dauguma gali pagalvoti. Gal todėl, kad jaunos ir žavios Harietos gyvenimas ne paprastas, o gausus nuotykių, pačių keisčiausių ir įdomiausių patyrimų. Kartais ir stiprių likimo smūgių. Ją visur lydi smalsumas, o kartu su ja ir drąsa. Jaunoji Persel ima iš gyvenimo viską, ką tik pajėgia pasiimti. Viskas, kas aprašyta dienoraštyje - išsamu, tačiau neperkrauta detalėmis ir nereikalingais svaičiojimais. Nenuobodu, o tiesiog lengva ir žavu.
Harieta Persel palieka padorius tėvų namus, kartu atsikratydama nebemielo ir nuobodaus jos širdžiai sužadėtinio ir gyvenimo, kuris, kaip ji pati manė, skirtas ne jai.
„ – Pasimylėkime, - tariau.
- Nebūk kvaila, - ramiai atsakė jis.
- Aš nesu kvaila! Visi, ką tik pažįstu, yra mylėjęsi – išskyrus mane! Po velnių, Deividai, man dvidešimt vieneri, o esu susižadėjusi su žmogumi, kuris manęs net nepabučiuoja praverta burna!”
Kam gi kitam galėjo ryžtis Hartieta, jei ne pabėgimui nuo tokios banalybės?
Harietai reikėjo dalykų, kurių ji nebuvo patyrusi – gyvenimo be tėvų, naujų pažinčių, sekso ir meilės. Viską ji rado didžiajame Name. Mergina pamilsta gyvenimą atokiame ir blogą vardą turinčiame miesto kvartale. Nesvarbu, kokia aplinka ją supo, svarbiausia, kad ji buvo toli nuo praeities ir jautėsi laiminga. Jos laimę sustiprino pažintis su gydytoju, atvykusiu iš Indijos. Pastarasis jai atvėrė aistros pasaulio duris. Smuikininkas kaimynas išmokė ją gaminti valgį, kurio skoniui negalėjo atsispirti nė vienas vyras. Harieta įsivelia į romaną su vedusiu vyru ir patiria iš to sekančias pasekmes. Pamilsta mažąją Flo. Ypatingą mergaitę, kuri perteikia mintis piešiniuose ant sienų. Harieta tai supranta tik po to, kai nužudoma Flo mama, namo šeimininkė, būrėja – ponia Delvekio Švarc. Kaip gyveno ir kodėl buvo nužudyta senoji ponia – atsakys Harietos dienoraštis, todėl nebandysiu pasakyti daugiau nei reikia, kad neprarastumėte susidomėjimo. Belieka pasakyti tik tiek, kad po ponios mirties, Harietos gyvenimas įgavo dar didesnį pagreitį. Ji imasi ieškoti būdų, kaip apsaugoti mažąją Flo nuo aplinkinio pasaulio. Vėliau sužino, kad senoji ponia viską paliko jai, nors Harieta buvo tik dar viena Namo gyventoja, tačiau turėjo ponios pasitikėjimą. Taip pamažu ji ima tvarkyti nebaigtus ponios Delvekio Švarc darbus ir tampa ta, kuria niekada negalvojo tapsianti – Namo šeimininke, Flo mama, būrėja – ponia Delvekio Švarc.