And the Ass Saw the Angel

And the ass saw the angel of the Lord standing in the way, and his sword drawn in his hand: and the ass turned aside out of the way, and went into the field: and Balaam smote the ass, to turn her into the way.

Pirmasis rimtas, nors jau gan senas  šio asabos literatūrinis bandymas, kuriuo jis pats nelabai patenkintas. Bet tai nėra blogas debiutas dainų kūrėjui, greičiau - atvirkščiai.

Ne asilė čia svarbiausia. Romano protagonistas yra neva Euchridas Eucrow – pusprotis nebylys, kankinamas epilepsijos priepuolių, kurio motina – amžinai girta tulžinga boba, o tėvas – nužengęs tiesiai iš siaubiakų maniakas galvažudys, kilęs iš giminės, kur nesvetima kraujomaiša. Gal kiek persūdyta, bet ne kiekvieno skoniui knyga ir taikyta. Taigi siužetas gan paprastas: Euchrido brolis dvynys miršta tik gimęs, o toliau  romane pasakojamas keistojo Eu gyvenimas nuo gimimo iki mirties. Pastarąjį kamuoja vizijos ir mintis, kad jis yra Dievo įrankis šioje žemėje. Beje, Dievas labai svarbus Ukulore’yje - čia nemažai aliuzijų į Bibliją, ir autorius ją gerai išmano – tai tas slėnis, kuris netgi labiau pretenduoja į herojaus vaidmenį nei pats Euchridas. Bet apie tai nesiplėsiu, nes ne siužetas čia svarbiausia.

Visa tai, kas perteikiama autoriaus per protagonistą, yra nepakartojama, sukrečia emociškai, hipnotizuoja. Gerai, sakykim tiesiai – nuteškia į išmatų duobę ir dar paspaudžia. Bet visa tai padaro taip poetiškai, kad prikibti gali tik paskutiniai cinikai. O tie, kas baisisi vaizdų žiaurumu, argi ne savimi baisisi? Jau nuo pat knygos pradžios pasidaro aišku – gero nelauk.

Tiesa, yra ir keblesnių vietų, kai nesuprantama, kodėl kažkas išvis pasakojama ir kaip, po velnių, aš turėčiau jaustis?! Bet Euchridas, dar žinomas kaip Numeris 2, neleis jums užsimiršti, nes nuskriaustasis čia – jis, iš tikrųjų ir be jokios ironijos. Galbūt romane viskas nėra iki galo įtaigu: kartais pasidaro neaišku, kodėl nevisprotis šitaip protingai mąsto. Gal pusprotystė tik įkalbėta? O gal pats esu nepilno proto?

„And the Ass Saw the Angel“ (išvertus į lietuvių kalbą - „Ir pamatė asilė angelą“) – impozantiškai bjauraus meno pavyzdys. Kai kas romaną lygina su „Širšių fabriku“, nors aš nedrįsčiau. Ši knyga - viena iš sudėtingiausių, kurias yra tekę skaityti. Didžioji jos dalis parašyta Amerikos pietų ir australietišku slengu, maišytu su gotikinio romano akcentais bei išgalvotais ar seniai nebevartojamais žodžiais. Bet misteris Keivas negali skųstis jos skurdumu -  visos šlykštybės aprašytos taip vaizdingai bei detaliai (iš kur tiek fantazijos?), kad įtraukia kaip liūnas ir daugiau nebepaleidžia.  Nors kartais tenka nusukti akis šalin. Silpnesnių nervų žmonėms gali košmarai sapnuotis. Ir tegul. O nosių raukytojai lai išvis nepradeda. Tie, kas žino Niką Keivą, teigiamų emocijų nesitiki - diagnozė aiški.