Ana ir Ana

Šią knygą gelbėja tik pats epistoliarinis žanras. Skaitant kitų žmonių laiškus (o jei dar rašytus,  bet neišsiųstus) atrodo, kad skaitai tokią tikrą, intymią iš širdies gelmių einančią istoriją. Na, Anos ir Anos  - močiutės ir anūkės , istorijos tikros, tik nelabai įdomios.  O kai močiutė Ana pradeda rašyti laiškus savo nupjautai kojai – tai nei įdomu, nei graudu, nei juokinga.

Manau, lygiai tokia pat literatūra galėtų būti jūsų palėpėje surasti laiškai, perrišti rožiniu kaspinu ...