Knygos
Romanai (1925)
Poezija (616)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (900)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Ačiū, gyvenu gerai

Ačiū, gyvenu gerai Įdomu. Apie lietuvių literatūrą patys tautiečiai visad gan įvairiai atsiliepė. Apie senųjų, jau visiems žinomų rašytojų darbus atsiliepiama gerai. Ne liaupsinama, bet ir nesutrinama į skutus. Dažniausiai.

Kai knygą parašo jaunas, vos mokyklą baigęs, o gal dar netgi tiek gyvenime nepasiekęs žmogelis, va tada jau smagiau. Tuomet leidykla knygą reklamuoja ypatingai pabrėždama autoriaus jauną amžių. Kritikai taipogi jį pabrėžia, deja, dažniausiai tam, kad potekstėje (o gal net ir tiesiogiai) perskaitytum, jog tokiems pypliams dar per anksti knygas rašyti.

Na taip, yra kažkas pasakęs, kad, norint parašyti gerą knygą, reikia turėti gyvenimiškos patirties. Vien fantazijos neužtenka. Gerai knygai.

Aišku, talentų pasitaiko. Pasitaiko net tokių, kurie nenuvilia ir antruoju bandymu. Po to jie vadinami genijais ir gauna Nobelio literatūros premijas. Po kokių dvidešimties metų.

Šie išskirtinio talento individai, matyt, daug matė per savo trumpą gyvenimą (remiantis aukščiau minėta teorija), o gal tiesiog yra labai išsilavinę. Bet kokiu atveju, pagirtina.

Tačiau manau, jog nesuklysiu pasakiusi, kad kiekvienas rašo apie tai, kas jam tuo metu yra aktualu. Ir, savaime aišku, bėgant metams šie interesai keičiasi. Kai esi keturiolikos, rūpi kuo greičiau užaugti. Kai esi aštuoniolikos, ieškai būdų užkariauti pasaulį. Ar bent jau bandai rasti savo vietą po saulę. Kaip būna po to nežinau, man dar kol kas „-niolika“.

Justinos Stučinskaitės knygoje „Ačiū, gyvenu gerai“ aprašytas tas sunkus širdies žaizdų gijimo laikotarpis, kurį, manau, dauguma gerai žino. Tą pirmąją meilę. O kokia ji būna? Dar šiek tiek vaikiška, visiškai nauja,  dar tyra. Pirmieji bučiniai, pirmieji kartai ir romantika saulėlydžio fone. Na, kažkas tokio panašaus. Nebent ta pirmoji meilė būna be atsako. Tuomet visi tie džiugesiukai praleidžiami ir iškart puolama į skausmo jūrą. Būna ir taip.

Kaip jau minėjau, nežinau, kaip viskas atrodo, kai įpusėji trečią dešimtį, nežinau, nė kaip pasikeičia pasaulis į ją įžengus, bet tuomet jau turi sukaupęs tos gyvenimiškos patirties ir gal net atsiranda pirmosios raukšlės. Tad galbūt kaip tik todėl tai, kas aprašoma Justinos knygoje, yra labai pažįstama. Na taip, ir šiuo metu truputėlį daugiau nei tik „šiek tiek“ aktualu. Ypač paskutiniame puslapyje aprašoma ramybė širdy, kai suvoki, jog viskas baigta ir išrauta su šaknimis. Ech, kaip gera...

Nemėgstu nusivilti. Staigmenos patinka labiau. Šįsyk teko ir nusivilti (tie draugai ir pažįstami interneto bičiuliai, matyt, jau suseno ir snobiškai ieško tobulumo ir didžiulės meninės vertės), ir maloniai nustebti – knyga man artima savo aktualijomis ir mintimis, todėl tokia... sava. Ne veltui knygos herojė - mano bendraamžė.

Nesenkit anksčiau laiko, mano internetiniai draugai ir pažįstami, ir prisiminkit pirmus kartus.

Ir dar, garbieji kritikai, leiskit jauniesiems autoriams bandyti.
2008-02-28
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Smulkioji proza
Leidykla: Baltos Lankos
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2004
Puslapių: 151
Kodas: ISBN 9955-584-64-5
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-14 22:43
Avoir
Knyga kaip knyga. Nei pliusas, nei minusas. Pati Justina, kaip žmogus, man atrodo įdomesnė. Neneigiu, ji moka žodžius rikiuoti, sakinio metamorfozes išgauti, tačiau...Nereikia čia daug kalbėti.
O už recenziją kuolas. Privalu paskaityti, kaip jas rašyti ir kas tai per daiktas yra.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-01 20:33
Sniego mėnuo
Iš viso ko, persiųsčiau į skyrelį esė, manau visai O.K. būtų. Buvo įdomu skaityti, bet recenzijos kaip ir mažoka, nes tiesiog per mažai informacijos apie šią knygą. Tai veikiau bendro pobūdžio pamąstymai apie knygų autoriaus amžiaus problemą.
Taigi gerai, kad išsakoma nuomonė, tačiau blogai, kad nuomonė užgožia knygą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-29 22:37
Prozerpina
iš recenzijos apie knygą tikrai mažai tesužinosi. man čia panašiau į pasvarstymus apie jaunimo rašomas knygas, jų vertę, etc.  o pati šitą Stučinskaitę esu skaičiusi gal prieš porą metų, bet dabar turbūt net neatgaminčiau apie ką buvo knyga.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-29 21:00
švelni mo
Ką norėjai pasakyti ta ilga įžanga į esmę, paslėptą paskutiniosiose dvejose pastraipose: ar kad knyga - nesubrendusiems, ("neėmusiems senti") neieškantiems "didžiulės meninės vertės", ar kad knyga - šūdas, bet "jauniesiems autoriams" reikėtų leisti bandyti? O gal ir viena, ir kita? O gal nė to, nė to, tik kad kitaip neišėjo?.. Ne taip jau svarbu.
Šiaip rašant recenziją, be svarios savo nuomonės apie svarią knygos vertę emociniame recenzento gyvenime, reikėtų dar ir apie siužetą nors truputėlį užsiminti, bet vėlgi - ne taip jau svarbu.
Svarbu, kad knyga apie meilę. Svarbu, kad apie pirmąją. Ką čia daugiau papasakosi, ar ne?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-28 14:51
Pavasarėjanti
Šita knyga ištiesm yra gera, teko skaityti :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą