
Anselmas Grünas OSB, gimė 1945 m. Būdamas 19 metų įstojo į Benediktinų vienuolyną Miunsteršvarzache (Vokietija), kuriame nuo 1977 m. eina administratoriaus pareigas. Remdamasis senųjų Bažnyčios Tėvų tradicija ir šiuolaikinės psichologijos metodais tėvas Anselmas veda meditavimo ir savęs pažinimo kursus, konsultuoja dvasiniais klausimais. Jis yra vienas populiariausių šiandienos dvasinių mokytojų ir daugybės bestselerių autorius. Knygos “50 angelų metams” leidimas originalo kalba buvo pakartotas 36 kartus.
„Kas paveda save angelui, to nekankina bergždi rūpesčiai, dėl kurių šiandien daugelis taip suka galvas. Jis gali išeiti iš užburto minčių rato apie savo sveikatą, kitų pripažinimo pelnymą ir sėkmę. Tokioje atsidavimo laikysenoje slypi ne tik pasitikėjimas, bet ir didelė vidinė laisvė.”
Anselm Grün
“50 angelų metams” - įkvepiantis ir subtilus palydovas kiekvienai dienai. Saugantys varge kitos tikrovės pasiuntiniai atliepia mūsų giliausiam paslapties, lengvumo ir grožio pasaulio ilgesiui. Jie liudija viltį, kad mūsų gyvenimas turi prasmę ir tikslą.
Rizikos angelas
Daugelis žmonių šiandien mano, kad svarbiausia yra niekam neužkliūti, niekur nesuklysti. Tuomet niekas negresia profesinei karjerai. Tada grupėje tavęs niekas nekritikuos. Tuomet nereikės atsisakyti savo užimamos padėties. Tuomet tavo gyvenimas bus vykęs. Tačiau toksai rizikai priešiškas požiūris iš tiesų užkerta kelią gyvenimui. Kas stengiasi absoliučiai niekur neklysti, tas viską daro blogai. Nes toks žmogus niekam nesiryžta, jis vengia rizikos. Laikantis tokios pozicijos negali būti pradėta nieko naujo. Tiek ekonomikoje, tiek politikoje, tiek Bažnyčioje ir visuomenėje daug kas nebesiryžta rizikuoti. Nes taip jis atidurtų taikinio centre. Nes tai, kas daroma, gali ir nepavykti. O tai būtų katastrofa. Tuomet tektų išvirsti iš pūkinių patalų ir viešai atsakyti už savo klaidas. Daugelis žmonių bijo, kad to neatlaikytų. Jiems toks svarbus kitų žmonių pripažinimas ir dėmesys, kad jie nebepasitiki savąja nuojauta ir tuomet liaujasi rizikavę.
Psichologijoje sakoma, kad baimė rizikuoti yra susijusi su tėvo neturėjimu, o šį reiškinį sukuria mūsų visuomenė. Paprastai tėvas yra tas, kuris stiprina mūsų stuburą, kuris suteikia drąsos, skatina rizikuoti. Jei šios pozityvios tėviškos patirties trūksta, tam, kas neturi tėvo sustiprinto stuburo, reikia jo pakaitalo. Tai gali būti ideologijos, tam tikros tvirtos normos, kuriomis prisidengiama. Taip galima jaustis žymiai saugiau. Niekas nenori eksperimentuoti. Viskas turi likti po senovei. Nesileidžiama į kitokias mintis, o ką jau kalbėti apie veiksmus. Niekas negarantuoja, kad pradėta kažkas nauja pavyks. Taigi to ir nesiimama. Mūsų laikai paženklinti vaizduotės ir drąsos trūkumo, kas mus ir atbaido nuo rizikos. Žodis rizika kilo iš italų kalbos ir reiškia pavojų, grėsmę. Daugelis nori, kad gyvenimas praeitų be jokių pavojų. Būtina apsidrausti nuo visų nelaimių, kad tik kas neatsitiktų. Tačiau kuo labiau stengiamės nuo visko apsisaugoti, tuo nesaugesni jaučiamės. O palaipsniui imame niekuo nebepasitikėti. Viskas turi būti apdrausta. Be pakankamų garantijų – jokios rizikos. Tai vis labiau veda prie sąstingio, ką gana aiškiai rodo šiandienė politinė bei ekonominė situacija. Iš tos aklavietės galime išeiti tik tuomet, jei kam nors ryšimės, jei surizikuosime net ir klysti.
Linkiu Tau, kad Rizikos angelas Tave padrąsintų išdrįsti gyventi, Tave ir šalia esančius žmones padrąsintų rizikai leistis naujais keliais. Tegul Rizikos angelas stiprina Tavąjį stuburą ir palaiko Tavo užnugarį, idant galėtum laisvai pasitikėti savimi ir savo vidiniais impulsais, nebūtinai prieš tai iš visų pusių apsidraudęs. Pasaulis Tau bus tik dėkingas, jei išdrįsi pradėti kažką nauja, prieš tai neprašydamas kitų leidimo savo žodžius paversti darbais. Tai, kas sena, mūsų jau nebetenkina, tą patiriam diena iš dienos. Niekas nesiryžta ieškoti naujų kelių bedarbystės problemai spręsti. Daug mieliau dangstytis bendromis frazėmis arba suversti kaltę kitiems. Kiekvienas laukia, kol paslys kitas. Tada bus galima jį pakritikuoti. Tačiau niekas nesiryžta žengti to pirmojo žingsnio. Taip ir trypčiojama vienoje vietoje. Iš pasalų tykoma ir ieškoma kitų daromų klaidų, užuot patiems išdrįsus surizikuoti.
Linkiu Tau, kad Rizikos angelas suteiktų laisvės nebijoti suklysti, kad Tau ir žmonėms, esantiems šalia Tavęs, atsivertų nauji keliai. Tik tuomet, kai pasitikėsi Rizikos angelu, per Tave pasaulyje galės pradėti augti Nauja, per Tave kiti žmonės galės atrasti naujas galimybes.