Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2001 metų kosminė odisėja

2001 metų kosminė odisėja Arturo Klarko antrasis dėsnis skelbia: „Vienintelis būdas atrasti ribas to, kas įmanoma, yra peržengti jas į tai, kas neįmanoma“. Greičiausiai „2001 metų kosminė odisėja“ yra vienas didžiausių bandymų atskleisti šias ribas, jei tik jos egzistuoja. Jau nuo pat pradžių kūrinyje vaizduojamas bekalbis žmogbeždžionių pasaulis, kuomet žmogaus dar nebuvo, o pasakojimas užbaigiamas nauju etapu, kuriame žmogaus jau nėra. Tai tarsi rėmai paveikslo, vaizduojančio žmogaus – tokio, kokį jį pažįstame ir suprantame – kelionę laiku ir erdve.

Juodasis monolitas yra ta jungiamoji grandis, iškylanti atskirose kūrinio dalyse. Gana greitai skaitytojas ima jausti tą patį, ką ir vaizduojami personažai – troškimą pažinti šį keistą daiktą, atrastą mėnulyje. Šitai įtraukia į kelionę knygos puslapiais – ilgai trunkantį skrydį kosminiu laivu, artėjančiu prie Jupiterio. Smulkūs, vaizdingi planetų ir kitų kosmoso kūnų aprašymai kartu ir glumina (juk savo akimis viso to nepatikrinsi), ir verčia stebėtis. Gali tik įsivaizduoti save sėdintį šalia iliuminatoriaus ir spoksantį į žvaigždes, iki kurių nukeliauti neužtektų netgi keleto gyvenimų.

Galbūt tai pasisektų tiems, kieno neriboja trumpaamžiai organiniai kūnai. Vienas pagrindinių kūrinio veikėjų – kompiuteris EAL-9000, atkuriantis daugumą žmogaus smegenų funkcijų. Pasirodo, gal netgi kiek per daug... Pastaruoju metu vis tobulėjant robotų technologijoms, kyla beprotiškai skambantis klausimas, kiek galima pasitikėti mašinomis, ar egzistuoja riba, kuomet jų protas pasieks tokį lygmenį, jog įgytų laisvę ir priimtų sprendimą nebetarnauti savo Kūrėjui – žmogui.

Mašinos – žmogaus darbo vaisiai, tačiau romane daugiau vietos skiriama tam, kas nuo žmogaus veiklos niekada nepriklausė – kosmosui bei galbūt jame egzistuojančiai gyvybei. Kokia ji? Štai įdomiausias klausimas, dėl kurio iškyla problema - „Bet jeigu Ealo konstruktoriai nesugebėjo perprasti savo pačių kūdikio psichologijos, tai kaip sunku bus pasiekti abipusį supratimą su visiškai svetimomis būtybėmis!“ (156 p.). Visas kūrinys persmelktas mistiškos ir paslaptingos atmosferos, kurią ypač sustiprina drąsus ir atviras, bešališkas ir kartais sąmojingas pasakotojo balsas, atskleidžiantis tokių būtybių egzistavimo galimybę, kurių neįmanoma įvardinti, kurios nepažinios mūsų pojūčiams.
Knygoje pateikiamos ir keturios Arturo Klarko novelės. „Gelbėjimo laive“ bei „Ak, tie čiabuviai!“ taip pat rašoma apie nežemiškas civilizacijas. Tiesa, čia pasakojimų centre atsiduria jau ganėtinai įprastos – su čiuptuvais, keistais vardais ir kosminiais laivais - būtybės. Savo vidiniu pasauliu jos daug kuo primena patį žmogų, pavyzdžiui, viena jų netgi susimąsto: „Keista, bet kiekviena civilizacija kažkodėl mano, jog ji – vienintelė visoje visatoje“ (252 p.).

Atsvarą kelionėms erdve sudaro novelė „Laiko strėlė“, kurioje pasakojama apie paslaptingus mokslininkų tyrinėjimus, iškeliama kelionių į praeitį idėja. Kosminės problemos taipogi nebesvarstomos „Absoliučioje melodijoje“, kur vaizduojama legenda apie mokslininką bei jo pagamintą aparatą, apdorojantį muziką ir ieškantį geriausių žmogaus sukurtų melodijų savybių, kurias būtų galima sujungti į vieną tobulą muzikos kūrinį.
2010-04-13
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Fantastika
Leidykla: Tyto alba
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2006
Vertėjas (-a): Gražvydas Kirvaitis
Puslapių: 276
Daugiau informacijos »
Kitos knygos recenzijos
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-13 09:49
Puiki knyga, įtraukė savo keliamais klausimais ir realiai vykstančiu veiksmu. Buvo įdomu matyti kaip žmogus bendrauja ir ginčijasi su dirbtiniu intelektu, kaip pamato ir atranda tai, prie ko žmonija artėjo per visą savo egzistenciją nuo beždžionių iki šiuolaikinio žmogaus.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-29 23:00
Juodvarnė
Pritrūko šiek tiek asmeninio santykio su knyga, apibendrinimo, vertinimo, vertės nusakymo, daugokai knygos turinio atpasakojimo. Bet kalbėjimo stilius įdomus, sklandus, įtraukiantis, turinys taip pat. Smagu buvo skaityti. 4
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą