Vytautas Rudokas 1928-02-13 – 2006-07-13

Lietuvos rašytojų sąjunga su didžiu liūdesiu praneša, kad eidamas 79-uosius metus po ilgos ir sunkios ligos mirė poetas ir vertėjas Vytautas Rudokas.

Vytautas Rudokas gimė 1928 m. vasario 13 d. Noriūnų kaime, Kupiškio rajone. 1952-aisiais baigęs Vilniaus universitetą, paskiriamas dirbti į Valstybinę grožinės literatūros leidyklą redaktoriumi; 1958–1961 m. dirbo atsakinguoju sekretoriumi „Moksleivio“ žurnalo redakcijoje, 1962–1970 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos poezijos konsultantu, nuo 1970-ųjų devyniolika metų ėjo „Pergalės“ žurnalo atsakingojo sekretoriaus pareigas.

Vytautas Rudokas kūrybinę veiklą pradėjo 1948 metais. Išleido daugiau kaip dvidešimt knygų: eilėraščių rinkinius „Žydi eglių viršūnės“ (1955), „Apkasų gėlės“ (1959), „Saulėgrąžų vasara“ (1963), „Nežinomas kareivis“ (1965), „Proskyna“ (1967), „Žolės džiaugsmas ir liūdesys“ (1970), „Pušų vargonai“ (1972), „Rugių šviesa“ (1975), „Tolstantis krantas“ (1979), „Mylėti taip gyvenimą“ (1983), „Vėjas į veidą“ (1985), „Gyvasties medis“ (1987), „Tiek yra meilės žodžių“ (1989), „Kalbėti motinos tarme“ (1996), „Žemuogės ant smilgos“ (1999); poezijos vertimų rinktinę „Balsai“ (1989); knygas vaikams „Šokolado juokdarys“ (1962), „Kepėjo miestas“ (1964), „Kai žemė patekės“ (1967); išvertė H. Laxnesso, R. Akutagavos prozos, N. Baratašvilio, R. Gamzatovo, B. Pasternako, J. Tuwimo ir kitų autorių poezijos.

Poetas palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse.