Vincas Kudirka ir šiandiena

Tokia išvažiuojamosios konferencijos, sumanytos Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotojų, įvykusios Kudirkos Naumiestyje, tema. Viena seniausių savivaldybės viešųjų bibliotekų Lietuvoje švenčia 80-metį, mieste prie Šešupės ir Širvintos Tautos himno kūrėjas gyveno kelerius metus iki mirties. Į konferenciją atvykę bibliotekininkai, Kauno miesto Kultūros skyriaus ir Kauno apskrities viršininko administracijos atstovai, rašytojai, svečiai iš Vilniaus ir XXVII knygų mėgėjų draugijos pirmiausia susirinko prie garbaus daktaro kapo ir pagerbdami jo atminimą padėjo gėles, uždegė žvakeles.

Nepailstanti Dr. Vinco Kudirkos muziejaus darbuotoja, buvusi direktorė Natalija Manikienė aprodė svečiams ekspozicijų sales, o konferencijų patalpoje jau šurmuliavo V. Kudirkos gimnazijos mokytojai ir miesto gyventojai. Sveikinimo žodį, pasidžiaugdama kultūriniu bendradarbiavimu, tarė muziejaus direktorė Kristina Lebedžinskienė, apie Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešąją biblioteką, jos vietą miesto kultūriniame gyvenime papasakojo Kauno kultūros skyriaus vyresnioji specialistė Dalia Vilčinskienė, akcentavusi, kad už viso kolektyvo darbus bibliotekos direktoriui Zenonui Vaškevičiui įteiktas Santakos garbės ženklas.

XXVII knygų mėgėjų draugijos valdybos narys Albinas Vaičiūnas pristatė faksimilinį V. Kudirkos „Laisvų valandų“ leidinį. Įžanginio straipsnio autorius aptarė ne tik pirmąjį, bet ir kitus rinkinio leidimus, pasidžiaugė, kad rankose laikomas šeštasis – vienas gražiausių. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Povilas Saudargas kalbėjo apie atvežtą „Laisvų valandų“ parodą. Naujausioje faksimilinėje „Laisvų valandų“ knygoje spausdinamą Klaipėdos universiteto docento, humanitarinių mokslų daktaro Marijaus Šidlausko straipsnį „...turi savo vertybę estetišką“ perskaitė Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Rimantas Štaras. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis sakė, kad Kudirka – daugiau negu poetas, todėl prisiliesti prie jo palikimo, apmąstyti tautos praeitį ir dabartį labai reikalinga, svarbu. Gerai, sakė poetas, kad Vilniuje bus pastatytas paminklas Kudirkai, ne mažiau svarus ir svarbus 1989-1990 m. išleistas Raštų dvitomis.

Faksimilinės „Laisvos valandos“ turi savo priešistorę. Rašytojas Laimonas Inis prisiminė poeto Justino Marcinkevičiaus paakinimą pakartoti būtent šį leidimą. Bibliotekininkams buvo nelengva, tačiau iniciatyvumas nugalėjo. Prie bibliofilinių „Laisvų valandų“ egzempliorių ypač daug dirbo dailininkas Vladimiras Beresniovas, jam talkino XXVII knygos mėgėjų draugijos valdybos nariai. Tad ir bibliofilas bei leidėjas Vidmantas Staniulis nerado prie ko prikibti. Juolab kad jo knygynas yra leidinio rėmėjas. Kaip ir Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, LR Kultūros ministerija, UAB „Kauno liftai“ ir kitos reikalo svarbą supratusios organizacijos.

Pirmieji „Laisvų valandų“ egzemplioriai įteikti V. Kudirkos muziejui, LMA bibliotekai, Lietuvos rašytojų sąjungai.

Per konferenciją pristatyta ir kompaktinė plokštelė „Daktaras Vincas Kudirka: gyvenimas ir kūryba“. Tai irgi Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos leidinys. Projekto autorės Virginija Matiušovienė ir Vida Statulevičienė susisteminusios pateikė fotografijas, įrašus, įvairią V. Kudirkos gyvenimo faktus liudijančią dokumentiką, panaudojo informaciją ir iš pačios bibliotekos renginių, parodų, fondų.

Bibliografinę rodyklę „Vincas Kudirka“ trumpai aptarė jos sudarytojas Ipolitas Ledas.

Nepriklausomybės akto signataras, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Romualdas Ozolas susirūpinęs jaudinančiai kalbėjo apie kalbą ir istoriją, apie būtinybę mąstyti, kas bus po mūsų.

Bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Birutė Kugevičienė padovanojo svečiams bibliotekos kompaktinę plokštelę, kolegas pasveikino Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vadovai. Teorinę, dalykinę konferencijos dalį užbaigė muzikos garsai, dainos, posmai. Ačiū pianistui Andriui Vasiliauskui, dainininkui Danieliui Sadauskui ir aktoriui R. Štarui.