„Beloručenka Ty moja, Čiornoknižnica!“ (Ana Achmatova)
Šaltuonėle Tu mano, Būrėjėle!
Ledinuotosios erdvės apsuptyje pro baltarašaluojačių langų properšas atšildau Tau atminties gyvasties skiemenį, atitrinu žiemiškiausią sakinį, gaivinuosi saldžiarūgšte rašymo Tau mikstūrėle. Viliuosi, ir Tu sušilsi, krūtinę lyg raudonu vynu pakaitinsi, rankeles prie žodžio krosnies prišliesi. Tad palaimos kibirkštimi žarijink, Viešpatie, mano širdį ir perstatyk, kur reikia, balsę, kad mano Mažutė gautų
...