Skaitymo pamokos, arba orbita.lv

Tada

Vieną gražią 1999 metų dieną susitiko penki rusiškai rašantys Rygos poetai. Iš pradžių jie norėjo sukurti „tekstinę grupę“ (savotiška roko grupės analogija), tačiau viskas baigėsi multimedijos projekto „Orbita“ atsiradimu.

Jie skaitė ir atliko įvairiausias menines akcijas Rygoje ir Daugpilyje, Maskvoje, Stokholme ir Minske. Skaitė aikštėse, skveruose, gatvėse ir klubuose. Išleido tris numerius almanacho „Orbita“, kuriame jų, latviškai rašančių ir iš kitų kalbų verstų poetų tekstai sąveikauja ir žaidžia su fotografija.

2000 sukūrė savo kompaktinį diską „02“, kuriame poezija derinama su elektronine muzika, specialiai sukurta Rygos kompozitorių. 2001 jie suorganizavo tarptautinį video poezijos festivalį „Word in motion“ („Žodis judesyje“). Jame buvo pristatomi darbai, kuriuose videomenas jungiamas su poetiniu tekstu. Tais pačiais metais atidarytas interneto puslapis www.orbita.lv, jame autoriai publikuoja savo poeziją, prozą, vertimus, esė, video ir audiodarbus.

„Orbitos“ sudėtis:

Sergejus Timofejevas - dvimetrinis grupės organizatorius ir administratorius, atsakingas už viską, tačiau kitų, atrodo, nenustelbia. Šiemet išėjo jo naujausia dvikalbė (rusiška-latviška) eilėraščių knyga "beveik fotografijos".

Semionas Chaninas (t.y. Aleksandras Zapolis) - geras humoro jausmas, tyliai gudrus, žmogus, ant kurio pati gal gerai nežinodama laikosi visa grupė.

Žoržas Ualikas - elgiasi kaip nervinga roko žvaigždė, rengiasi panašiai. Skaito lyg būtų stadione prieš šimtatūkstantinę auditoriją. Užvežė visus.

Arturas Punte - pats paprasčiausias pagal išvaizdą, tačiau ironiškiausias tekstuose. Turi seserį Vilniuje. Graži.

Vladimiras Svetlovas - pats tyliausias iš visų. Atrodo lyg septintojo dešimtmečio prancūzų studentas radikalas Holivudo filmuose.

Šiemet prie jų prisidėjo ir dailininkas Vladimiras Leibgamas (į Vilnių jis neatvyko).

Dabar

Vieną lietingą 2003 metų birželio rytą šie poetai išlipo iš keisto autobuso Vilniaus stotyje. Autobusas važiavo iš Rygos, nors jo priekyje puikavosi lentelė „Panevėžys-Londonas“. Buvo apsikrovę dėžėmis su savo knygomis, almanachais, muzika ir videokasetėmis. Pasiruošę rimtai.
Gundos Valuodės nuotrauka
Gundos Valuodės nuotrauka
Nuotraukos iš trečiojo „Orbitos“ almanacho

Vakaras turėjo būti Vilniaus mokytojų namuose septintą valandą. „Orbita“ raukėsi. Visos aparatūros, kurios jie užsiprašė, mums gauti nepavyko. Tiesa, užsiprašė jie tiek, kad pakaktų geram koncertui: muzikinis centras, didžėjaus pultas, stiprintuvai, mikrofonai, videoprojektorius. Tačiau teko tenkintis tuo, kas yra.

Žmonių daug nebuvo, vis dėlto penktadienio vakaras. O prie skaitančiųjų prisijungė ir du vertėjai: Benediktas Januševičius, vertęs Žoržo Ualiko poeziją ir Marius Burokas, vertęs Sergejaus Timofejevo tekstus.

Apie patį vakarą labai pasakoti net nėra ko. Viskas taip sustyguota ir vyko taip sklandžiai (nors didžiąja dalimi tai buvo improvizacija): didžiulis televizorius rodė videofilmus, ir sukurtus „Orbitos“ autorių, ir iš tarptautinio festivalio „Word in motion“, sklido elektroninė muzika, poetai paeiliui, kažkokia ypatinga, tik jiems vieniems žinoma tvarka (kurią žiūrovas ir klausytojas turi pabandyti atspėti) skaitė savo tekstus. Bet kaip skaitė! Nepadarytų gėdos profesionaliems skaitytojams ir aktoriams. Ž. Ualikas gali būti pavadintas „akrobatinio skaitymo“ meistru. Palyginus su jais, vertėjai atrodė liūdnai...

Po renginio, bevartant „Orbitos“ atsivežtą medžiagą, lietuviai nusprendė du dalykus. Pirma, skaityti taip, kaip jie, mes nemokame, o ir nesimokom. Jokios atlikimo kultūros, nes, matyt, poetui žema mokytis save skaityti gerai. Antra, itin rimtas pasiruošimas ir organizacija net smulkiausiuose dalykose mums taip pat nebūdinga. Velnias žino kodėl. Išvados ne tiek liūdnos, kiek verčiančios susimąstyti. Ypač jaunuosius.

Atsivežtosios knygos ir almanachai buvo išpirkti kaip karštos bandelės. „O mes jau galvojom, kad teks dykai dalinti“, - stebėjosi Timofejevas. Paskui „Orbita“ susirinko technikos žaislus ir išėjo į vakarinį Vilnių, kartu su minia smalsių lietuvių. Gerti, valgyti ir apsidairyti.

Kitą rytą jų laukė Klaipėda, vėl skaitymai ir T.S. Butkus.