Savaitė Briuselyje

Sausio pabaigoje teko padirbėti Europos Komisijoje vertinant ES programos „Kultūra 2000“ vertimo ir literatūros, knygų ir skaitymo projektus. Iš viso „Kultūra 2000“ paraiškas nagrinėjo penkios ekspertų komisijos po 10 žmonių. Be mano minėtosios, buvo dar kultūros paveldo, atlikimo meno (dvi) ir vaizduojamųjų menų komisijos. Ekspertams pateikti tik formalius reikalavimus atitinkantys projektai. Jų užduotis - kiekvieną įvertinti balais, o apie finansavimą, įvertinęs savo finansines galimybes, sprendžia jau pats direktoratas.

Mūsų srities ekspertams buvo pateiktos penkios daugiamečio bendradarbiavimo, 16 vienmečių ir 72 leidybinių projektų paraiškos. Kiekvienas buvome iš anksto supažindintas tiek su EK siūlomais vertinimo kriterijais, tiek su pačiais projektais. EK buvo iš anksto nusiteikusi paremti vieną daugiamečio bendradarbiavimo, 10 vienmečių ir 70 leidybinių (50 - grožinės ir 20 - negrožinės literatūros) projektų. Darbas truko visą savaitę ir buvo gana intensyvus.

Apskritai kalbant, stiprių projektų, atitinkančių šios programos reikalavimus, būta nedaug, ir užduotis, pažvelgus į įspūdingą popierių krūvą, atrodžiusi sudėtinga, nebuvo tokia sunki. Vienas daugiamečio bendradarbiavimo projektas iš karto pelnė daugumos simpatijas, penki metiniai projektai atkrito iš karto, leidybinių buvo beveik tiek, kiek ketinta paremti. Kiek supratau (savo vertinimų vienas kitam nerodėme), ekspertai palankiai pažvelgė į visus metinius vertėjų centrų projektus, nors čia nėra nieko nauja: vertėjai atvyksta ir dirba. Tad jie neatitinka gana svarbaus naujumo reikalavimo. Išsiskyrė du projektai, kuriuose buvo numatytas aktyvesnis partnerių bendradarbiavimas, platesnė ir įvairesnė veikla. Diskusijų sukėlė du literatūros festivalių projektai. Pagrindinis jų trūkumas - bendradarbiavimo stoka. Festivalis rengiamas kasmet kurioje nors vienoje vietoje. Jeigu į jį kviečiami žmonės iš įvairių šalių, tai dar ne bendradarbiavimas. Norėdami gauti ES finansavimą, organizatoriai turėtų kurti bendrą projektą su kitais festivaliais numatydami realų bendradarbiavimą ir kultūrinius mainus, o ne tik pinigus savo renginiams. O ir renginių per metus, pageidautina, turėtų būti ne po vieną kiekvienoje šalyje partnerėje, o daugiau ir įvairesnių, skirtų įvairioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, vertimo seminarai, paskaitos universitetuose, susitikimai su moksleiviais ir panašiai. Galvojant apie tokius projektus, reikėtų kooperuotis ne tik su užsienio, bet ir savo šalies partneriais. Tik viename tokiame projekte dalyvavo Lietuvos organizacija, ir tai tik asocijuotos narės (t.y. tokios, kuri finansiškai neprisideda) teisėmis.

Visi ekspertai skeptiškai žiūrėjo į projektus, užsibaigiančius dar vienos duomenų bazės bei internetinio portalo už įspūdingą pinigų sumą sukūrimu. Idėjų šioje srityje būta gana keistų. Buvo gerų daugiamečio bendradarbiavimo projektų, bet jau remiamų daugelį metų iš eilės ir neplanuojančių savo veikloje nieko naujo. Į tokius taip pat buvo žvelgiama skeptiškai.

Daugiamečiai ir vienmečiai projektai buvo vertinami pagal keletą kriterijų: kaip jie atitinka bendrus šių metų programos "Kultūra 2000" prioritetus ir tikslus (dėmesys piliečiui, naujų technologijų ir kūrybiškumo dermė, tradicijos ir naujovių, praeities ir ateities sąsajos); kokia projekto kokybė (turint omenyje jo novatoriškumą, tai, kaip jis skatina skaityti, gerina profesinius vertėjų įgūdžius, kaip atspindi dabartinių kultūros organizatorių domėjimosi sritis, kaip plačiai numatoma veikti); kokia projekto pridedamoji europinė kultūrinė vertė; kokia organizatorių ir partnerių kompetencija; kaip jis orientuotas į publiką; kaip siejasi su socialiniais reikalais ir kiek jis pagrįstas finansiškai. Todėl kiekvienas rašantis projektą turėtų pirmiausia pats sau atsakyti į šiuos klausimus.

Mūsų leidyklos šį kartą pateikė 4 leidybinius projektus. Iš kitų jie niekuo neišsiskyrė. Sudarinėjant paramos reikalingų leidinių programą (mažiausiai jų turi būti 4, daugiausia - 10), reikia atminti, kad ES linkusi remti šiuolaikinės, tautų savitarpio supratimą skatinančios grožinės ir negrožinės (eseistinės) literatūros vertimą. Pažintinė, populiarioji literatūra nelabai šiai programai tinka. Žinoma, leidėjai neretai pagudrauja: prie keturių programai tinkančių knygų bando pridėti vieną dvi nelabai tinkančias, bet jau esančias jų planuose. Ir kartais jiems pavyksta.

Leidybiniai projektai vertinami pagal šiuos parametrus: verčiamo kūrinio kokybė; vertėjo kvalifikacija; leidėjo profesinė kompetencija (vertimų leidybos patirtis, realios galimybės parduoti knygą, korektiški santykiai su vertėjais); ar verčiama knyga padės skaitytojui geriau susipažinti su autoriumi ir jo kūryba, koks europinių humanitarinių mokslų kontekstas šalyje, kur rengiamasi išleisti vertimą. Papildomi balai pridedami knygoms, kurios skirtos vaikams ir jaunimui. Todėl leidėjai turėtų atidžiau pasirinkti vertėjus - jų kūrybinės biografijos turi įtakos vertinimui. Labai patarčiau leidėjams prie paraiškų pridėti savo leidyklų katalogus, stengtis parodyti, kaip jie platina savo knygas, ar jų leidyklos yra patikimos, nes vertintojai tokios informacijos dažnai neturi.

Įvairių šalių leidėjai savo sutartyse su vertėjais yra numatę labai jau skirtingus honorarus - maždaug nuo 6 (Bulgarija, Rumunija) iki 26 (Norvegija, Islandija) eurų už puslapį. Kiekvienoje šalyje sava tvarka, arba dažniausiai jos dar nėra, tėra rinkos ekonomika. Pavyzdžiui, Norvegijoje leidėjai yra susitarę su vertėjų asociacijomis bet kuriuo atveju mokėti vertėjui ne mažiau kaip 25 eurus už puslapį. Į tai vertintojai žiūri kaip į objektyvią tikrovę. Šalyse, kur tokio susitarimo nėra, honorarai priklauso nuo vertėjo ir leidėjo susitarimo. Tuomet vertintojams kyla aibė klausimų. Manau, Lietuvoje tokio susitarimo turime siekti. Galbūt pirmiausia - tik fondų remiamoms knygoms.

Šeštadienį, baigus darbą, šiek tiek pasnigo. Lietuvoje niekas tų penkių centimetrų nebūtų ir pastebėjęs, tačiau Briuselyje tai buvo panašu į stichinę nelaimę: sustojo autobusai, neliko laisvų ir apskritai pavažiuojančių taksi. Projektų rašymas, vykdymas ir atsiskaitymas už juos reikalauja daug darbo, bet nieko sudėtinga čia nėra. Reikia tik aiškiai suvokti, ką nori padaryti. Atsakymus pareiškėjams Europos Komisija žada duoti iki Velykų. Tad dar truputį kantrybės.