Pavasaris priklauso poezijai, o ruduo – prozai. Tuo kauniečius pamėgino įtikinti šio miesto rašytojai, Menininkų namuose pasiūlę netikėtą prozos vakarų maratoną: per keturis vakarus pristatytos aštuonios naujos prozos knygos. Iš tikrųjų, pasak Petro Palilionio, 2002-ieji buvo derlūs kauniečiams prozininkams ir šiame žanre debiutavusiems poetams – išleisti septyni romanai, kelios memuarų, novelių ir esė knygos.
Pirmąjį prozininkų "daugiadienių" vakarą Menininkų namų svetainėje pradėjo rašytojai Jonas Laucė su savo istoriniu romanu "Mirštančių Dievų kerštas" ir Rimantas Marčėnas, šį rudenį išleidęs romaną "Lėtas skubėjimas pas Domą".
"Rizikinga per vieną vakarą pristatyti du naujus romanus. Taip pat – dviem labai skirtingiems autoriams susitikti su tais pačiais skaitytojais. Bet kartu ir įdomu", - pristatydamas rašytojus, jų kūrinius ir vakaro oponentus sakė Petras Palilionis. Literatūrologas Juozas Jasaitis, aptardamas vieno seniausių Lietuvos rašytojų Jono Laucės istorinį romaną apie kunigaikštį Vytautą "Mirštančių Dievų kerštas", kurį jis rašė 40 metų, prisipažino atlikęs specialų tyrimą Kauno bibliotekose. Visur esą šios knygos reikia laukti eilutėje. O pati knyga, nors ir nauja, jau gerokai suskaityta. Pasak jo, tai pats geriausias pripažinimas rašytojui…
Antrąjį prozos maratono vakarą Menininkų namų svetainė jau nebesutalpino visų susirinkusių – teko pereiti į Baltąją salę. "Nesutilpsime salėje, eisim į Viešąją biblioteką. Neišsiteksime ten – trauksime į Sporto halę", - šmaikštavo visiems maratono vakarams "teisėjavęs" Petras Palilionis. Jūratės Sučylaitės romano "Susitikimai su ragana" pristatymas buvo įtaigus, bet ramus. Karštos, tikros diskusijos kilo dėl prozoje debiutavusio žinomo poeto Roberto Keturakio romano "Kulka Dievo širdy". Kritikos šiam kūriniui nepagailėjo pats leidėjas – "Nemuno" žurnalo redaktorius Algimantas Mikuta, norėdamas ne tiek parodyti knygos silpnąsias vietas, kiek "įskelti" tikros, gyvos diskusijos kibirkštis. Ir jam šitai puikiai pasisekė – žiūrovai salėje gangreit suskilo "už" ir "prieš" Robertą Keturakį. Tačiau sėkmingo ir gražaus poeto debiuto prozoje priešininkų buvo nedaug.
Paskutiniai du vakarai buvo skirti Donaldo Kajoko, Liudo Gustainio romanams ir Marijos Macijauskienės bei Ritos Vinciūnienės memuarų ir esė knygoms.
