Persekiojamas turkų rašytojas

Lietuvių PEN centro skiltis


Neseniai turkų rašytojui Orhanui Pamukui iškelta byla. Itin konservatyvus Stambulo Šišlio rajono prokuroras remiasi Turkijos baudžiamojo kodekso straipsniu 301/1, kuris „turkų identiteto“ ir „turkybės“ menkinimą bei šmeižimą apibūdina kaip nusikaltimą ir už tai numato laisvės atėmimą nuo 6 iki 36 mėnesių. Leidyklos „Iletisim Yayincilik“ duomenimis, Pamukas gruodžio 16 d. turės stoti prieš teismą ir atsakyti į kaltinimą, esą jis viešai apjuodinęs turkų identitetą.

Turimas omeny Pamuko interviu, duotas Šveicarijos laikraščiui „Der Tages-Anzeiger“ 2005 m. vasario mėnesį. Šio interviu vertimas vėliau buvo publikuotas Turkijos naujienų žurnale „Aktüel“. Rašytojas tada pareiškęs, kad armėnų skerdynės Turkijoje vis dar yra tabu: „Šioje žemėje buvo nužudyta trisdešimt tūkstančių kurdų ir vienas milijonas armėnų. Ir beveik niekas nedrįsta apie tai nė užsiminti. Todėl tai darau aš. Ir už tai jie manęs nekenčia“.

Armėnų tautos genocidas – deportacija ir žudynės – Osmanų imperijoje 1915–1917 m. yra visame pasaulyje seniai žinomas faktas. Europos Parlamentas dar 1987 m. specialia rezoliucija pareikalavo iš Turkijos prisiimti atsakomybę, tačiau, kad ir kaip trokšdama tapti ES nare, Turkija iki šiol neigia, kad tai buvo genocidas. Spalio 3 d. numatyta derybų dėl Turkijos stojimo į ES pradžia, kurią gali sudrumsti dar ir skandalas dėl garsaus rašytojo persekiojimo.

Pastaraisiais metais Orhanui Pamukui, beje, pasisakančiam už Turkijos narystę ES, gimtinėje gyventi darosi vis sunkiau. Jis jaučia spaudimą, jam net grasina nacionalistiškai nusiteikę sluoksniai. Ypač aktyvūs dešinieji ekstremistai ir netgi laikraščiai, jau seniai vadinantys Pamuką „lizdo teršėju“, „melagiu“ ir panašiai.

Orhanas Pamukas (g. 1952) – garsiausias turkų rašytojas pasaulyje. Jo knygos išverstos į daugiau nei trisdešimt kalbų, tarp jų – ir į lietuvių. 2005 m. pasirodė Galinos Miškinienės išverstas jo romanas „Juodoji knyga“.

Vokiečių PEN centras viešame pareiškime pasmerkė tokį turkų justicijos organų elgesį. Apkalta rašytojui, drįstančiam viešai išsakyti savo nuomonę ir tiesą, – brutalus žodžio laisvės ir demokratijos pažeidimas. „Romanuose gvildendamas etninius, religinius ir politinius tėvynės konfliktus, rašytojas tik padeda savo šaliai; Turkija įstengs išspręsti savo vidinius konfliktus tik tuomet, kai pagaliau stos akis į akį su tamsiąja savo istorijos puse“, – teigiama pareiškime.