Lietuvos dailės muziejaus ir Lenkijos instituto Vilniuje surengta paroda „Česlovo Milošo Tėvynės ieškojimas“ iki lapkričio 30 d. veikia Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo 3A). Parodoje siekiama pristatyti vieną didžiųjų XX a. Europos rašytojų, Nobelio premijos laureatą, iš Lietuvos kilusį Lenkijos poetą. Profesorės Viktorijos Daujotytės teigimu, „niekas tiksliau už jį neaptarė pavergto proto situacijos, skausmingiau neišreiškė tėvynės ieškojimo ir niekas nesuteikė tėvynei tokių patvarių namų kūryboje.“ Poetas be iliuzijų suvokė baisias istorines pervartas ir praeito amžiaus tragizmą, bet įstengė išsaugoti laisvą, nepavergiamą sąmonę. Kaip naujoje knygoje „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“ rašo Viktorija Daujotytė ir Mindaugas Kvietkauskas, „XX amžiaus Europos poezijoje Milošas labiausiai įprasmino dabar vis labiau aktualinamos žmogaus geografijos sąvoką, apimančią ir tą ypatingą mentalinę erdvę, kurioje niekad nesustoja tekėti gimtinės upės, siūruoti seni medžiai, blausiai švytėti realūs ir mistiniai Upės slėniai, kur saulė pateka ir kur nusileidžia“.
Č. Milošo 100-ųjų gimimo metinių paroda „Česlovo Milošo Tėvynės ieškojimas“ stengiamasi paties poeto, mąstytojo žodžiais ir ikonografiniais vaizdiniais atverti pasaulyje pripažinto kūrėjo Tėvynės ieškojimo temas ir idėjas, mažųjų tėvynių poetines ir eseistines išraiškas, universaliuosius humanistinius kūrėjo vaizdinius.
Iš vaizdų ir poeto kūrybos tekstų sukurtos parodos ekspoziciją sudaro dvi dalys: „Č. Milošas ir Lietuva“ bei „Č. Milošas ir pasaulis“. Pirmoje dalyje išskirtini šie retesni vaizdai: Č. Milošas su mama Šateinių dvaro parke (1913), Aleksandro Milošo prašymas priimti sūnų Č. Milošą į Žygimanto Augusto gimnazijos pirmą klasę (1921), Vilniaus universiteto studento Č. Milošo studijų knygelė (1929), pirmoji poeto publikacija – universiteto leidinyje „Alma Mater Vilnensis“ išspausdinti eilėraščiai „Kompozicija“ ir „Kelionė“, Lietuvoje nepublikuota nuotrauka „Česlovas Milošas Vilniuje“ (1929) iš Jeilio universiteto Beinecke retų knygų ir rankraščių bibliotekos.
Antroje parodos dalyje dėmesys kreiptinas į „Isos slėnio“ rankraštį (apie 1954), į nuotrauką „Česlovas Milošas su archeologe Marija Gimbutiene ir rašytoju Mariumi Katiliškiu Tabor Farmoje JAV“ (1964), rodančia glaudžius poeto ryšius su išeivijos lietuviais, ypač su Santaros-Šviesos nariais; įdomus Č. Milošo atvirlaiškis Juozui Keliuočiui (1981), liudijantis bendravimą su Lietuvos lietuviais sovietinės okupacijos metais.
Vaizdinę parodos dalį papildo videomedžiaga, rodoma dviejuose ekranuose. Šalia ekspozicijos veikia Č. Milošo kambarys, kuriame lankytojai, patogiai prisėdę prie stalo, gali paskaityti Č. Milošo knygų lietuvių, lenkų, anglų ir kitomis kalbomis. Galima pavartyti ir naują bei išsamiausią neseniai išleistą poeto biografiją – beveik tūkstančio puslapių lenkų autoriaus Andrzejaus Franaszeko knygą „Miłosz. Biografia“. Parodai naudojami dvidešimt vienas kilnojamasis stendas su specialiu kryptiniu apšvietimu, o istorines fotografijas papildo rašytojo mintys iš įvairių jo kūrybos laikotarpių. Abi ekspozicijos dalys – „Č. Milošas ir Lietuva“ bei „Č. Milošas ir pasaulis“ – pradedamos žemėlapiais, kuriuose pažymėtos rašytojo gyvenimo ir kūrybos vietovės, pateikti svarbiausi rašytojo gyvenimo ir kūrybos duomenys. Parodoje yra ir meniškai vertingų fotografų Jano Bulhako, Boleslovo ir Edmundo Zdanovskių, Maciejaus Billewicziaus, Algimanto Aleksandravičiaus nuotraukų.
Paroda labiausiai akcentuoja kūrybines rašytojo idėjas, Tėvynės ieškojimo vaizdinius, poeto gimtojo krašto sielovaizdžius. Kartu su prancūzų filosofe Simone Weil Č. Milošas teigė, kad įsišaknyti geografinėje ir istorinėje aplinkoje yra gyvybinis žmogaus poreikis. Tėviškė poetui – žmogiško bendrumo vietovė, o tėvynės ieškojimas kartu yra grįžimas prie skaudžių XX a. istorinių bei egzistencinių rūpesčių ir skilusio pasaulio pasekmė. Č. Milošo poetinę vaizduotę suformavo lietuviškas kraštovaizdis ir įvairiatautės kultūrinės bei mitinės Vilniaus realijos: „Mano prisipažinimas dėl lietuviškų šaknų dažnai buvo laikomas paprasčiausiu snobizmu. Ir tai iš tiesų būtų snobizmas, jei praktikuočiau jį abstrakčiai. Bet mano atveju mane veikė įvairūs, kartais gilūs išgyvenimai, kaip būna augant daugiakalbėje aplinkoje. Ir vis dėlto mane suformavo Lietuvos kraštovaizdžiai, jos spalvos, jos kvapai, jos dangus, jos telūrinės jėgos, kurios tikriausiai egzistuoja.“
Č. Milošo temoms bendra atsakomybė už visa, kas yra. Jis stengiasi įveikti pragaištingą esaties tuštėjimą, o tikėjimą perkelia į teisingumo ir laisvės vėžes.
Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai iš Kėdainių krašto muziejaus, Kaišiadorių muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Jeilio universiteto Beinecke retų knygų ir rankraščių bibliotekos. Parodos ekspozicija pateikiama lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis. Parodos autoriai – dr. Margarita Matulytė, Romualdas Budrys. Rengiant parodą daug prisidėjo dr. Małgorzata Kasner, dr. Gediminas Mikelaitis, Barbara Orszewska, Mindaugas Šapoka.
