Pamoka apie pagarbą autoriui ir jo kūrybai

Maironio lietuvių literatūros muziejuje spalio 18 d. popietę įvyko rašytojo Petro Palilionio knygos vaikams „Kelionė į Autorių šalį“ pristatymas. Tai nuotykių ir žinių apysakaitė jauniesiems kūrėjams. Renginyje dalyvavo LR Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas, LATGA generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas, Vaikų literatūros muziejaus dramos studija „Čepsiukai“, vadovaujama Danutės Žilionienės, Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų vadovės Aušros Jankauskaitės dramos studija „Teatrapilis“ bei Kauno Pilėnų vidurinės mokyklos muzikos mokytoja Jūratė Dailydėnienė.

Knygos pristatymui skirtas renginys prasidėjo netradiciškai – susirinkusi pilna salė jaunesnio amžiaus moksleivių turėjo galimybę teatralizuotai susipažinti su knygos turiniu: vaikų dramos studijų aktoriai puikiai perteikė „Kelionės į Autorių šalį“ veikėjų – Aistės, Lino ir Manto – charakterius, jų pasiryžimą patirti įvairių nuotykių ir įgyti naujų žinių. Pačiam P. Palilioniui toks jo knygos pristatymas buvo maloni staigmena. Tačiau rašytojas neigė visišką kūrinio autorystę, akcentuodamas, jog jis – tik vienas autorių. P. Palilionis tvirtino, kad jei ne tie trys žmonės, jis nebūtų pradėjęs rašyti knygos, nors tai ir ne pirmas jo darbas mažiesiems skaitytojams. Prieš kelerius metus dienos šviesą išvydo šio rašytojo knygelė „Kiškio ūsai“.

Knygos pristatymo metu išaiškėjo ir, anot P. Palilionio, kuris prisiėmė tik „juodadarbio“ vaidmenį, tikrieji „Kelionės į Autorių šalį“ atsiradimo kaltininkai. Tai anksčiau minėti popietės dalyviai: Nijolė Matulevičienė, Valentinas Sventickas, Edmundas Vaitekūnas. Kalbėdami jie laikėsi vieningos nuomonės bei trumpai ir aiškiai pabrėžė, kad vaikai nuo mažens turi žinoti, kas yra autorius ir jo teisės, kad svarbu jausti pagarbą kūrėjui ir jo darbui. Kiekvienas kūrimo procesas yra individualus bei reikšmingas. Net penkiamečio darbas taip pat turi autorių, ir būtina į tai atsižvelgti. Vaikai jau darželyje, mokykloje privalo suprasti, kad prisiimti kito žmogaus kūrinio autorystę mažų mažiausiai gėda. Tačiau renginio dalyviai apgailestavo, kad vis dar dažnai pasisavinami kitų kūrėjų darbai. Buvo pateiktas ir konkretus plagijavimo pavyzdys. O P. Palilionis ne kartą susirinkusiai auditorijai akcentavo, jog literatūrinė vagystė yra viena šlykščiausių. Taigi autoriaus teisių gerbimas buvo bene dažniausiai renginyje pabrėžiamų dalykų.

Vėl dėmesį sutelkus ties „Kelione į Autorių šalį“, redaktorius V. Sventickas garantavo, kad ši P. Palilionio knyga yra ypatinga. Jis teigė, jog jaunieji skaitytojai susipažins su veikėjais vaikais, kurie kelionės metu patiria įvairiausių nuotykių. Taip pat apysakaitėje pateikiama nemažai naujų žinių ir pasakojama apie įvairius autorius: rašytoją, dailininką, kompozitorių ir kitus. Norinčiųjų parašyti ir išleisti panašią knygelę vaikams, anot V. Sventicko, buvo ne vienas. Tačiau P. Palilionio sumanymas pavyko geriausiai, ir jis turėjo daugiausiai privalumų tokiai idėjai įgyvendinti. Tai patirties turintis rašytojas, jau rašęs kūrinius vaikams ir dirbantis su autorių teisėmis susijusį darbą. Todėl jam tereikėjo surasti kalbėjimo būdą, kuris būtų suprantamas vaikui.

Beje, į renginį atėjusiems moksleiviams buvo stengiamasi visą informaciją pateikti kuo aiškiau: net knygos pristatymo popietės dalyviai buvo vadinami tetomis ir dėdėmis. Susirinkusius galbūt būsimus autorius ragino klausti apie rūpimus dalykus, tad moksleiviai domėjosi, kiek trunka knygos rašymo procesas, P. Palilionio teiravosi, ar pasirodys dar viena jo knyga vaikams, ar „Kelionės į Autorių šalį“ veikėjai turi prototipus tikrovėje. Rašytojas patikino, kad visi veikėjai – iš realaus gyvenimo, o dirbti būtent prie šios knygos rašytojui prireikė trijų mėnesių rašymo, nes patirtis, pagrindinės žinios jau buvo sukauptos anksčiau. Knyga vaikams sukurta LR Kultūros ministerijos užsakymu, tad jeigu dar bus užsakymas, autorius pasiūlymo žadėjo neatsisakyti. Paklaustas apie įkvėpimą, P. Palilionis atsakė, kad jis rašo ne sau, ir jam įkvėpimas yra skaitytojų dėmesys.

Pasibaigus renginiui, vaikai vaišinosi saldainiais, kiekvienam buvo įteikta po knygą „Kelionė į Autorių šalį“.