Oponuojantys vadovėliai?..

Sausio viduryje Lietuvos mokslų akademijoje buvo pristatytos dvi puošnios, estetiškos knygos: Liutauro Degėsio ir Rasos Aškinytės "Etika 7-9 klasėms" ir Leonardos Jekentaitės kartu su Regina Sabaliauskaite parašyta "Žmogus tarp žmonių (Etika IX-X klasėms)". Abi knygas išleido leidykla "Kronta", pasižyminti supratingu ir elegantišku darbu su autoriais. Beje, "Krontos" vadovė Jolanta Rimšienė, kalbėdama per pristatymą ir sveikindama autorius, pranešė, kad "Etika 7-9 klasėms" praėjusiais metais laimėjo Švietimo ir mokslo ministerijos pirmąją premiją. Šis vadovėlis, anot leidėjos, išsiskiria originalia, aiškia logika, čia nėra pateikta griežtų receptų, konkrečių dorovės elgesio etikečių. O antrasis, "Žmogus tarp žmonių", spinduliuoja šiluma, ne veltui jis prasideda ir baigiasi M.K.Čiurlionio reprodukcija "Bičiulystė". Jame daug ne tik užsienio (tuo pasižymi žemesniųjų klasių vadovėlis), bet ir Lietuvos menininkų darbų pavyzdžių. Abu vadovėliai, anot Jolantos, kuria aplinką, kurioje jaunuoliai mokosi diskutuoti, dalytis idėjomis. Frankfurto mugėje į šias abi knygas smalsiai dairėsi mugės svečiai ir dalyviai, o čekai ir olandai panoro jas išsiversti, adaptuodami savo kraštų mokykloms.

Bet kodėl aš straipsniui daviau antraštę su klaustuku? Klaustukų nekyla tik pavarčius abu vadovėlius, o pradedant gilintis į juos jų vis daugėja. Jie yra labai skirtingi. Pasak ekspertės Vaivos Vaicekauskienės, tai du skirtingi pasauliai. Nepaprastai racionalus ir postmoderniai ironiškas "Etika 7-9 klasėms" ir moteriškai emocingas, angažuotas klasikinėms vertybėms "Žmogus tarp žmonių". Tai tarsi dvi visiškai skirtingos dorovinio auklėjimo mokykloje kryptys. Abi autorių poros išdrįso pristatyti labai asmeniškus pasaulius ir sukūrė sąlygą, kad bus moksleivių arba priimti, arba ne. Abu turės savo sekėjus mokytojus ir, žinoma, mokinius. Vieniems patiks individualus, paradoksalus Liutauro Degėsio ir Rasos Aškinytės požiūris į etines vertybes, kitiems ramus, dvasingas, klasikine etika grįstas Leonardos Jekentaitės ir Reginos Sabaliauskaitės minčių dėstymas.

Ir iš pačių autorių prisistatymo tame vakare-diskusijoje "Etika, mokykla, visuomenė" aiškėjo, kaip skirtingai jie suvokia etiką mokykloje šiandien ir kokiais skirtingais keliais siūlo eiti jos link.

Kalba autoriai

Liutauras Degėsys: "Man šis vadovėlis buvo pretekstas pasipriešinti beprasmybei, kurios iki kaklo aš matau mūsų mokyklose. Pirmoji beprasmybė - pats etikos dėstymas, paverstas pasikalbėjimais apie gyvenimą, kalbėjimu apie ką tik nori, kartais su pagraudenimais, pamokymais. Mokykloje atskirti vienas nuo kito du dalykai: reikšmės ir prasmės. Toliau nuo reikšmių nenueinama, mokomasi apibrėžimų ir tenkinamasi atsakymais, lengviau atsidūstant: atsakymas teisingas - darbas baigtas, galima pradėti gyventi. Mokykla moksleiviui yra netikras gyvenimas, nes ten galima aiškinti nesuprantant, ką kalbi, ir atsakinėti į klausimus, nepažįstant to, ką atsakai. Dažnas mokinio atsakymas: "Perskaičiau, bet nieko nesupratau." Mokyklos tradicinė nuostata yra tokia, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti reikšmes, o tada ateis laikas prasmėms. Jis niekada vėliau neateina. Mūsų vadovėlis yra bandymas pralaužti sutartinės beprasmybės situaciją: visi žino, kad beprasmiška, ir vaidina, kad čia paslėpta gili prasmė. Bandėm parašyti knygą, kurioje kiekvienas galėtų ieškoti savo prasmių, o ne vieną kartą apibrėžtų reikšmių. Mes manom, kad pagrindinis dalykas gyvenime ne mokytis atsakinėti, o klausti."

Rasa Aškinytė: "Etikos pamoka yra pirmiausia proto lavinimas, užtat mūsų knygoje yra labai daug logikos, daug pavyzdžių, kurie iliustruoja, kaip bet kokioje situacijoje galima pritaikyti logikos dėsnius."

Leonarda Jekentaitė: "Mūsų vadovėlis gimė iš patirties, kuri buvo visokia, gal net skausminga. Patirtimi mes praturtiname vienas kitą, sugerdami patirtį žmonių, kurių tarp mūsų jau nebėra. Kiekvieno žmogaus gyvenime atsitinka įvykių, tokių nepaprastų ir ypatingų, kad to žmogaus pareiga po savęs palikti savo patirtį. "Bičiulystė" nėra atsitiktinė knygos iliustracija. Tas iš rankų į rankas perduodamas degantis, šilumą ir šviesą skleidžiantis kamuolys yra daugelio žmonių kartų sukaupta patirtis. Jauniems žmonėms neužtenka abstrakčiai mąstyti, reikia orientyrų, nes gyvenimas reikalauja pasirinkti ir apsispręsti. O tai nėra lengva, ypač tiems, kuriems gal nesiseka gyventi, kurie jaučiasi nelaimingi. Jis turi žadinti viltį, kad yra ir kitoks gyvenimas, kitoks gyvenimo būdas - pozityvaus supratimo ir elgesio. Visa tai gali pats susikurti, jei esi pasiryžęs ir turi sąmoningai ugdomą moralinę fantaziją. Etiniam santykiui su pasauliu angažuotas žmogus iš esmės yra atsakingas už du paprastus dalykus: nenuskriausti už save silpnesnio ir nenusileisti prievartai. Mūsų karta yra stipri tiek, kiek perėmė iš ankstesniųjų kartų geriausia, ką šios mums galėjo duoti, o mes tik pasinaudojom proga jų ir savo patirtį perduoti jaunesniems." 

Regina Sabaliauskaitė:"Mokome etikos - tai reiškia mokome kritinio mąstymo, vertybinės orientacijos, mokome kelti klausimus, analizuoti, o tai individualus darbas. Mokyklose neliko dorinio ugdymo globotojo - tai nėra gerai. Šiais metais bendrojo lavinimo planuose numatyta, kad mokinys pramečiui gali keisti pagal savo norą tikybos ir etikos disciplinas. Ar tai gali duoti gerų rezultatų?"

Kalba dalyviai

Arvydas Juozaitis pradėjo nuo senųjų moralės autoritetų, kurie teigė, kad grožis išgelbės pasaulį, o grožis tai yra gėris. Grožio ilgesys yra gėrio ilgesys. Jam pritarė poetė Ramutė Skučaitė, priminusi, kad dar mūsų močiutės sakydavo: vaikeli, nedaryk šitaip - negražu. Pasielgė negražiai, vadinasi, pasielgė nedorai. Filosofas A.Juozaitis pasidžiaugė, kad abu vadovėliai nėra atitrūkę nuo krikščioniškosios tradicijos, t.y. nuo apsiribojimo, savęs išsaugojimo ideologijos. XIX a. teiginys, kad pasaulį reikia ne aiškinti, o keisti, XX a. pabaigoje pasiekė ribą ir sustojo. Pasaulis yra pakeistas ir grįžtam prie klasikinių etikos reikalavimų, todėl svarbu, kad abiejuose vadovėliuose kalbama apie etiketo taisykles, neprievartą, toleranciją, kaltę, nuodėmę, laisvę ir atsakomybę, o toks kalbėjimas būtinas, kai malonumų civilizacijos ratas vis labiau įsisuka.

Viktorija Daujotytė apmąstė stiprėjantį teorinį dėmesį etikos problemoms, nes gyvenimo praktikoje tos problemos vis aštrėja. Kaip gyventi? - yra pagrindinis kiekvieno žmogaus klausimas. Šiedu vadovėliai nauju požiūriu aiškina tradicinius klasikinės etikos dalykus, o kai kurios sąvokos, kaip paaštrėjusi savižudybės problema, daug skaudesnis prievartos, smurto momentas, yra daug aktualesnės dabartiniam žmogui, su kuriuo pasaulis elgiasi neetiškai, gana brutaliai ir negailestingai. Tuo požiūriu jaunas žmogus tarsi ruošiamas pasaulio blogiui, su kuriuo neišvengiamai susidurs. Profesorė iškėlė problemą, pranokstančią etikos vadovėlių uždavinius. Tai žmogaus prigimties paslaptis. Negalima paaiškinti, kodėl vienam žmogui įgimta elgtis teisingai ir moraliai, o kito jokiom metodikom neįmanoma išmokyti pagrindinių teisingo gyvenimo tiesų. Tik dirbantis žmogus lengviausiai ir natūraliausiai įeina į moralaus gyvenimo vėžes, - sakė prof. V.Daujotytė, manydama, kad minėtuose vadovėliuose turėjo būti labiau pabrėžta darbo svarba.

Apie abu vadovėlius dar kalbėjo docentas Libertas Klimka, eseistas Gintaras Beresnevičius, dailininkės Jūratė Stauskaitė ir Ramunė Vėliuvienė, rašytoja Vanda Juknaitė. Gelgaudiškio vidurinės mokyklos etikos mokytoja Rimutė Kiršienė skaitė savo mokinių mintis apie etiką ir vadovėlius, kurie jiems sužadino tas mintis.