„Oikos: Lietuvių migracijos ir diasporos studijos“

Lietuvių išeivijos instituto ir „Versus Aureus“ leidyklos leidžiamas naujas leidinys „Oikos: Lietuvių migracijos ir diasporos studijos“ skirtas pasaulio lietuvybės, lietuvių migracijos ir emigracijos problemų bei su tuo susijusios politikos analizei, išeivijos istorijos ir kultūros tyrinėjimams publikuoti, skleisti, populiarinti.

Anot redakcinės kolegijos, Vakaruose kuriamos naujos ekonominių lietuvių migrantų bendruomenės, mezgasi nelengvi ryšiai tarp senųjų išeivių ir naujųjų imigrantų, tačiau Lietuvoje nacionaliniu mastu nėra deramai įvertinti šio spartaus proceso rezultatai. Tik protų ir mokesčių nutekėjimas jau įvardytas kaip nacionalinė problema.

Naujo žurnalo misija – atliepti šiems iššūkiams, įsilieti į bendrą Europos Sąjungos migracijos diskursą, palaikyti lietuvybės idėją JAV, Australijos, Didžiosios Britanijos ar kitų kraštų visuomenėse, ankstesnėse ir naujose išeivijos bendruomenėse, kurių geografija itin išsiplėtė. Vadinasi, siekti intelektualiai prisidėti prie mūsų tautinio atsparumo, imuniteto globalizacijai stiprinimo.

Pirmajame žurnalo skyriuje „Šiuolaikiniai migracijos procesai“ skelbiami trijų autorių straipsniai. Egidijus Aleksandravičius iškelia Lietuvos užsienio politikos uždavinius. „Lietuvos užsienio politikos ir apskritai naujųjų tarptautinių santykių laukia rimti iššūkiai, susiję su tuo mobilumu kaip esmine naujos pasaulėtvarkos savybe“, – teigiama straipsnyje. Vida Bagdonavičienė straipsnyje „Lietuvos ir migrantų ryšiai neturi nutrūkti“ aptaria emigracijos dėsningumą, Lietuvos ir bendruomenių ryšius, akcentuoja informacinę sklaidą ir švietimą išeivijoje. Lino Eriksono publikacijoje „Išeivijos diskursas ir tapatybės paieškos“ teigiama, kad „kai visuomenė pradeda aktyviai domėtis savo nariais, nublokštais už šalies ribų, – tai pirmas stiprus signalas, kad vyksta aktyvios šalies tapatybės (savęs įvardijimo ir įprasminimo) paieškos“.

Daugiausia straipsnių skelbiama „Diasporos istorijos ir kultūros“ skyriuje. Milda Danytė pasakoja apie komunistinę propagandą tarp Kanados lietuvių Antrojo pasaulinio karo metais: organizuotą lietuvių komunistų veiklą, komunistinių išeivijos laikraščių propogandą bei prieš ją susidariusią opoziciją. Giedrius Janauskas aptaria Kanados lietuvių bendruomenės politinės veiklos kryptis 1954-1990 m. Ilona Bučinskytė analizuoja, kokią įtaką lietuvių išeiviams JAV turėjo lietuvių kalba ir katalikybė. Autorė prieina prie išvados, kad konstruojant JAV lietuvių katalikų tapatybę lietuvių kalbai ir katalikybei skirtingų emigracijos bangų atstovai teikė nevienodą reikšmę: grynoriai priklausomybę teikė katalikybei, o dipukai – lietuvių kalbai. Linas Venclauskas aptaria J. Girniaus veikalą „Tauta ir tautinė ištikimybė“ kaip diasporos vadovėlį. Gediminas Karoblis, remdamasis S. Šalkauskio Rytų ir Vakarų sintezės idėja, analizuoja posovietinę migraciją.

Skyriuje „Iš archyvų“ skelbiamas slaptas dokumentas apie pasitarimą Šiaurės Amerikos lietuvių išeivių reikalais (spaudai parengė Vitalija Kasperavičiūtė).

Recenzijų skyriuje Edgaras Klivis aptaria Broniaus Vaškelio knygą „Žvilgsnis iš atokiau II: lietuviškoji scena Jungtinėse Amerikos Valstijose 1889-1990“. Kristina Ūsaitė – Gary Hartmano „The Immigrant as Diplomat: Ethnicity, Nationalism, and the Shaping of Foreign Policy in the Lithuanian-American Community, 1870-1922“.

Straipsnių pabaigoje skelbiamos santraukos anglų, o leidinio pabaigoje – rusų kalbomis. Žurnalas bus leidžiamas kas pusę metų.