2008 metai vaikų poetės Zitos Gaižauskaitės gyvenime apvainikuoti sėkme: neseniai „Aušros“ leidykla išleido jos eilėraščių rinktinę „Kur keliauji, debesėli?“ (redaktorė Dovilė Zelčiūtė, dailininkė Alfreda Steponavičienė). Iki jos keliauta 25 metus, nes pirmoji Zitos knygelė „Ta dainelė – aš pati“ pasirodė 1983 metais.
Poetės kūrybos rinktinėje – žvėrelių ir kasdienių stebuklingų nutikimų pasaulis. Situacijos ir veikėjai – gamta, veiksmas dažniausiai vyksta miške, laukuose. Dažnai pasitelkiama klausiamoji forma, tai skatina vaiką mąstyti, ugdo gėrio ir grožio supratimą. Muzikalūs, dainingi eilėraščiai nesunkiai įsimenami.
Rinktinėje spausdinami autorės kūrinėliai, išbarstyti bene dvidešimtyje knygelių. Jie skirti 6 – 10 metų vaikams. Tiems, kurie dar tik pradeda pažinti raideles, reikės tėvelių, mamyčių ar broliukų pagalbos, o jau skaitantys vaikai skaitymo malonumą patirs, patys ją vartydami.
Taip apie poetės rinktinės eilėraščių vertę buvo kalbama Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejaus Vaikų literatūros skyriuje. Doc. dr. Jonas Linkevičius prisiminė, kad jis buvo ne tik šios, bet ir pirmos knygelės krikštatėvis. Dar 1983 m. Z. Gaižauskaitės eilėraščiuose suradęs gėrio ir grožio daigelių, iš kurių dabar išsikerojo gražus medis, o eilėraštukai tapo gerumo pamokėlėmis.
Renginyje dalyvavusios Aldona Ruseckaitė, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Zenė Sadauskaitė ir kiti manė, kad Zitai likimas lėmė tris talentus: poetinį, aktorinį ir užsispyrimo bei atkaklumo. Ji yra viena labiausiai keliaujančių po Lietuvą rašytojų, aplanko atokiausias ne tik Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos mokyklas. Jos susitikimai su vaikais primena spektaklius, kuriuose į diskusijas apie gėrį ir blogį įtraukiami vaikai.
Tuos žodžius tarsi patvirtino Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos antrokai, išraiškingai deklamavę autorės kūrybą. Paskui ekspromtu jie dalyvavo Zitos surengtame jos eilių spektaklyje, turėjo vaidinti kūrinėlių veikėjus.
Dainininkė Ilona Papečkytė muzikinio teatro projektų vaikams ir suaugusiesiems („Ką kalbėjo medžiai“, „Bedugnės ir tiltai“, „Moteris lietuje“, „Lopšinės“) sumanytoja, pasitelkdama dailę ir muziką ugdžiusi protinę negalią turinčius vaikus, sakė, kad Z. Gaižauskaitės eilės nuostabiai tinka jos dainų žodžiams ir gydymo terapijai. O kas tinka sergančiajam, tiks ir sveikam.
