Nijolės Ambrazaitytės atsiminimų knyga

Balandžio 22 d. Šv. Kazimiero ordino Kauno skyrius ir Maironio lietuvių literatūros muziejus pakvietė į Nepriklausomybės akto signatarės, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierės, garsios operos solistės Nijolės Ambrazaitytės atsiminimų knygos Virš mūsų poliarinė pašvaistė sutiktuves. Kartu su autore renginyje dalyvavo pianistė Eugenija Jelėsina, Šv. Kazimiero ordino Kauno komtūrijos nariai.

Muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė trumpai aptarė knygą. N. Ambrazaitytės atsiminimus reikėtų priskirti dokumentikos žanrui, nes ji pasakoja apie 1948–1957 m. patirtus išgyvenimus Igarkos tremtyje. Tačiau autorė nedramatizuoja šių patirčių, atvirkščiai – pateikia jas vaiko akimis. Knyga parašyta aukšto meninio lygio stiliumi, kai kuriuos jos fragmentus galima skaityti kaip atskiras noveles. Atsiminimai reikšmingi ir kaip žymios menininkės autobiografija. N. Ambrazaitytė kalba ne tik apie save, bet gvildena ir bendresnes temas, pavyzdžiui – vaiko, atsidūrusio svetimoje kultūrinėje aplinkoje, nutautėjimą. Tremties negandas N. Ambrazaitytė patyrė vaikystėje, tad po devynerių Šiaurėje praleistų metų Lietuva jai pasirodė svetima ir nepažįstama šalis. A. Ruseckaitės manymu, ši knyga atras savo vietą tarp tremtinių literatūros, be to, ji gali būti naudinga edukacinė priemonė vaikams, nors ir nėra skirta vien jaunesnio amžiaus skaitytojams.

N. Ambrazaitytė papasakojo, kaip gimė idėja rašyti atsiminimus. Per įvairias valstybines šventes ji dažnai būdavo kviečiama į mokyklas kaip Nepriklausomybės akto signatarė. Ilgainiui paaiškėjo, kad vaikams įdomiau klausytis ne apie Konstituciją ar įstatymų leidybą, o išgirsti apie jos asmeninę patirtį tremtyje. Tuomet ir nusprendė rašyti knygą, ėmė rinkti medžiagą. Autorė norėjo pavaizduoti ne tik žmonių gyvenimą griaunantį skurdą ar badą, bet ir tiksliai aprašyti vietoves, papasakoti apie jose vykstančias įvairias gamtos anomalijas, paaiškinti, kas yra amžinasis įšalas. Rinkdama medžiagą knygai, menininkė daug kalbėjosi su tremtį patyrusiais žmonėmis apie tuometinę jų kasdienybę, darbą lentpjūvėse, sielių gamybą ir plukdymą. Panašus likimas ištiko daugybę lietuvių, todėl auganti karta neturėtų to užmiršti.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ragina autorę rašyti tęsinį apie savo gyvenimą po tremties, tad galima tikėtis dar vienos N. Ambrazaitytės atsiminimų knygos. Popietei baigiantis dainininkė klausytojams dovanojo savo koncertą.