Naujosios romuvos poezijos pavasarėlis Salovartėje

Šeštasis Naujosios Romuvos poezijos pavasarėlis šiemet prisiglaudė Salovartės kaime, Varėnos rajone. Kažkuris dalyvis prisipažino supainiojęs pavadinimą „Salovartė“ su „Sielovarte“. Nieko nuostabaus – šių metų mažojo Poezijos pavasarėlio tema buvo „Gamtinės ir dvasinės poezijos ištakos“. Taigi saulėtą gegužės 21-osios rytą smagus romuviečių būrelis, susirinkęs prie „Naujosios Romuvos“ žurnalo redakcijos, pajudėjo Varėnos link. Keli dalyviai atvyko iš Kauno arba atsivijo nuosavu transportu iš Vilniaus. Į Vitalijos ir Tomo Žibų sodybos teritoriją įžengė poetai Antanas A. Jonynas, Erika Drungytė, Marius Burokas, Sonata Paliulytė. Poetinį susibūrimą savo buvimu pagerbė ir ištikimas „Naujosios Romuvos“ bičiulis bei renginių dalyvis aktorius Laimonas Noreika. Tarp dalyvių galėjai pamatyti profesorių Juozą A. Krikštopaitį, filosofą Joną Balčių, meno istorikę Beatričę Kleizaitę-Vasaris, Kauno knygyno „Septynios vienatvės“ vedėją Valentiną Navakauskaitę ir renginio organizatorių bei įkvėpėją filosofą Andrių Konickį su komanda: menine redaktore Viktorija Šilgaliene, fotografu Kęstučiu Svėriu, maketuotoju Roku Gelažiumi.

Padykinėję ir užkandę kaimiškų lašinukų su naminuke, atvykėliai kibo į darbą. Laimonas Noreika paskaitė Marcelijaus Martinaičio eilėraščių, kuriems akompanavo paukščių giesmės ir upės šlamesys. Po garbaus maestro rečitalio žodį gavo poetai, prieš tai nuraminti, kad jų eilėraščiai nebūtinai privalo tiesiogiai atspindėti renginio temą. Atsitiktinio sutapimo dėka Poezijos pavasarėlyje dalyvavo du tik ką „iškeptų“ poezijos knygelių autoriai – Marius Burokas ir Sonata Paliulytė. Jie paskaitė iš savo dar šiltutėlių rinkinių. Antanas A. Jonynas klausytojams pateikė savo naują eilėraštį apie rudenį, kurį įkvėpė šaltas šių metų pavasaris, o Erika Drungytė parinko pluoštelį seniau parašytų eilių.

Gal todėl, kad diena buvo saulėta, diskusija apie gamtines ir dvasines poezijos ištakas mezgėsi sunkiai. Poetai nepasidavė provokacijoms ir neskubėjo atskleisti įkvėpimo paslapčių. Erika Drungytė niekaip neįsisiūbuojančią diskusiją nutraukė, pareikšdama, kad nėra prasmės kalbėti apie poetus ir poeziją, kadangi poetu gimstama, ir tiek. Likusieji kukliai tylėjo. Andriaus Konickio smalsumas taip ir liko nepatenkintas, tačiau jis sakėsi turįs viltį kada nors vis tiek iš esmės išnagrinėti poezijos slėpinius.

Į rimtas diskusijas veltis nebesinorėjo, tad buvo bendraujama grupelėse. Bohemišką hedonistinę dvasią vainikavo šeimininkų iškūrenta pirtelė. Apsvaiginti gryno oro, naminukės, pavargę, tačiau su laimingomis šypsenomis Poezijos pavasarėlio dalyviai patraukė namo. Tikras gamtinių ir dvasinių jėgų atgaivinimas „Sielovartėje“.