Rašyk
Eilės (78159)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Muzikos ir poezijos premjerų žavesys

2005-09-13
Priešpaskutinis Pažaislio muzikos festivalio savaitgalis buvo gausus premjerų. Nors besibaigianti vasara dovanojo kaitrą, kameriniai koncertai vyko pilnutėlėse salėse. Klausytojai susipažino su naujausia Kauno moterų menininkių kūryba ir išgirdo jau antrąjį festivaliui skirtą kūrinį...

Rugpjūčio 20 d. kauniečiai klausėsi naujos muzikos ir poezijos programos „Moters gyvenimas ir meilė“. Programą parengė dainininkė Sabina Martinaitytė, aktorė Rūta Staliliūnaitė ir pianistė Audronė Eitmanavičiūtė (beje, S. Martinaitytė ir A. Eitmanavičiūtė kiekvienais metais pamalonina klausytojus naujomis programomis). Šios – jau trečios, parengtos drauge su R. Staliliūnaite, kompozicijos centre – įvairūs moteriškosios brandos tarpsniai. Klausytojai per valandą trukusią popietę pamatė, išgirdo ir pajuto visą moters gyvenimo istoriją – nuo jaunystės grožio ir nerūpestingumo iki brandžios meilės ir praradimų dramatizmo. Kadangi dauguma skaitytų eilėraščių parašyti Salomėjos Nėries, buvo galima pasakojimą tapatinti ir su poetės gyvenimo bei meilės istorija... Vokalinių fragmentų parinkimas pasirodė esąs labai pagrįstas, turėjęs iliustruoti pagrindinę programos autorių mintį. Muzikės meistriškai atliko klasikinių operų fragmentus (skambėjo ir populiarios, ir mažiau žinomos arijos), apvainikavusios programą Juozo Gruodžio harmonizuota liaudies daina. Tarsi grįždamos prie pradžių pradžios... R. Staliliūnaitės jautriai „įgarsintas“ poetines intonacijas ir emocionalų muzikinį duetą šiltai įvertino klausytojai, sunkiai sutilpę į ankštoką Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus salę.

Kitą dieną į šiuolaikinės muzikos styginiams koncertą pakvietė Kauno kvartetas. Rugpjūčio 21 d. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje skambėjo penki nauji kūriniai. Be kvarteto narių (Karolinos Beinarytės, Dalios Terminaitės, Dovilės Sauspreikšaitytės ir Sauliaus Bartulio), koncerte dalyvavo Antanas Taločka (klarnetas), Algimantas Treikauskas (fleita), Vaida Raginskytė (mecosopranas), Marius Balčytis (trombonas), Saulius Astrauskas (mušamieji), dirigavo Gerhardas Krammeris (Austrija).

Natūralu, kad Kauno kvarteto muzikai – nuolatiniai visų Lietuvoje rengiamų dabarties muzikos festivalių dalyviai – atliko šiuolaikinės muzikos programą. Skambėjo kauniečių kompozitorių Dalios Kairaitytės ir Zitos Bružaitės naujausios kompozicijos drauge su japono H. Kozakuros ir austro G. Krammerio opusais. Be to, pirmą kartą Lietuvoje atliktas vienuolikos kompozitorių (tarp jų – Z. Bružaitės ir G. Krammerio) tarptautinis projektas „11“, skirtas visoms karų ir teroro aukoms atminti. Muzikantai sudomino įtaigia skirtingų kūrybinių braižų autorių interpretacija.

D. Kairaitytės trys miniatiūros balsui su kvartetu „Vasaros laiškai“ pagal autorės sukurtus tekstus puikiai atitiko vakaro nuotaiką, kurią skleidė lengvo liūdesio, grakštumo, tingumo, melancholijos kupina muzika. Kelių garsų intonacijų neskubiomis variacijomis, skambesio ir tylos girdėjimu pagrįsta japonų kompozitoriaus muzika kvietė kartu pamedituoti, o panašaus kompozicinio sumanymo Z. Bružaitės kvartetas „Mozaika 2“ tarsi žaidė nuotaikomis, tempais, sąskambiais. Jautėsi, kad šis Pažaislio muzikos festivalio dešimtmečiui ir Kauno kvartetui skirtas kompozitorės opusas yra sukurtas konkretiems žmonėms, remiantis individualiomis kiekvieno artisto atlikimo ir charakterio savybėmis. Austrų kompozitoriaus kūrinys „Raudonoji opera Nr. 29“ labiau žavėjo ieškojimais styginių instrumentų garso išgavimo srityje, nei kūrinio motyvacija ar forma.

Tarptautinės kompozicijos „11“ pristatymas įtikino, kad kilnias idėjas deklaruojančiam projektui kartais pritrūksta meninių idėjų ir darnos. Atlikėjai, įveikę vienuolikos autorių muzikinę partitūrą, verti pagyrimo, tačiau atskirų instrumentų partijų surinkti į artikuliuotą visumą šį kartą nepavyko... Tikėkimės, kad tolesnis Lietuvos ir Austrijos kompozitorių bendradarbiavimas, užsimezgęs prieš metus, duos gražių rezultatų, bus naudingas abiejų šalių menininkams bei klausytojams, atvers naujus kelius lietuviškajai muzikai.


Eugenija Žakienė
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą