Modernių bibliotekos rūmų laukė kelios kartos

Naujasis Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pastatas dar prieš atidarymą buvo atakuojamas panevėžiečių. Čia buvo rengiamos ekskursijos ir grupėms, ir pavieniams žmonėms. Naujieji rūmai, sujungę neoklasicizmo reliktus su modernia architektūra, ne veltui vadinami pačiais gražiausiais mieste ir jau įgavę Luvro pravardę.Bibliotekos rūmai pirmiesiems skaitytojams duris atvėrė spalio 9 dieną, tačiau daugelis miestiečių iš anksto norėjo bibliotekininkų padedami susipažinti su milžiniškomis patalpomis. Viliojo ir įdomi architektūra, ir naujos skaityklos, atsiradusios naujos paslaugos, moderni įranga. Senyvo amžiaus žmonės prisipažindavo bijantys pasiklysti, nes ankstesnės bibliotekos erdvės buvo keliskart mažesnės.

G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos oficialiose atidarymo iškilmėse juostelę perkirpo kultūros ministras Jonas Jučas. Sveikinusieji bibliotekai dovanojo viską, ko reikia naujakuriams, - augalų, paveikslų, knygų. Pastarosios buvo teikiamos net dėžėmis.

Vienas dovanotas paveikslas vadinosi „Gedimino sapnas". Juokauta, kad tas pavadinimas daugiaprasmis, galįs turėti asociacijų su premjeru Gediminu Kirkilu, bet reikėtų tikėtis, kad Vyriausybės sapnai bus trumpesni. Mat bibliotekos panevėžiečiams teko laukti 14 metų.

„Kelių kartų bibliotekininkai ir skaitytojai puoselėjo viltis turėti modernius namus. 84-aisiais bibliotekos gyvenimo metais tos viltys pagaliau išsipildė", - kalbėjo bibliotekos direktorė Rima Maselytė, pasidžiaugusi, kad Vyriausybė keičia požiūrį į bibliotekas, jų informacinę reikšmę, randa lėšų jas stiprinti ir plėtoti.

Bibliotekos patalpas pašventino bei jos darbuotojus ir lankytojus palaimino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir vyskupas emeritas Juozas Preikšas. Vyskupas J. Kauneckas sakė, kad neatsitiktinai apsirengęs kaip šv. Mišias aukodamas, nes prie knygos visada einąs kaip prie altoriaus. Jo Ekscelencija prisiminė ir vieną panevėžietę, kuri sunkiai sutaupiusi 6 tūkstančius litų, už juos bibliotekai nupirko knygų.

Atidarymo iškilmės simboliškai baigėsi bibliotekos darbuotojo Virginijaus Benašo sukurtu filmu „Šviesos kelionė". Per įvairias šviesos formas, sudėtingas jos trajektorijas autorius žvelgė į naujuosius bibliotekos rūmus, atskleisdamas jų paskirtį, parodydamas grožį, šviesą tapatindamas su knyga, mokslu, žiniomis.

Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės biblioteka pastatus, pažymėtus Respublikos 14 ir 16 numeriais, gavo 1992 metais. Iš pradžių buvo manyta rekonstruoti tik senuosius pastatus, tačiau sudarius naujos bibliotekos programą paaiškėjo, kad jų neužteks ir reikės statyti naujus korpusus.

Statybų darbai ir įranga kainavo 19 milijonų litų. Rekonstrukcijai lėšų skyrė Vyriausybė iš Investicinio fondo lėšų. Pastato rekonstrukcijos ir priestato statybos projektas pradėtas rengti 1996 metais. Projektui vadovavo kaunietis architektas Saulius Juškys. Moderniai suprojektuotuose rūmuose išsaugoti istorinės architektūros fragmentai: skliautuotos mūro lubos interneto skaitykloje, senieji laiptai rūsyje.

Bibliotekos interjerą sukūrusi S.Juškio vadovaujama architektų grupė buvo pripažinta geriausio metų interjero autoriais Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus apžvalginėje architektūros parodoje-konkurse.

Pastate, pažymėtame Respublikos gatvės 16 numeriu, nuo 1932 iki 1941 metų jau yra veikusi biblioteka, vadinta Panevėžio valstybine viešąja biblioteka.

„Bibliotekininkai per 30 dienų perkėlė visus bibliotekos fondus. Kiek reikėjo kantrybės ir fizinės jėgos, profesionalumo, kad knygos pasiektų skaitytojus", -- kalbėjo bibliotekos direktorė R. Maselytė.

Į naujus bibliotekos rūmus teko pergabenti daugiau kaip pusę milijono leidinių. Kai bibliotekininkės kartą pateko į kritinę situaciją, joms pagelbėjo J. Miltinio dramos teatro vadovas Rimantas Teresas, paskolinęs sunkvežimį, kuris pervežė rietuves knygų.

Pirmąkart pakliuvęs į naujuosius bibliotekos rūmus, kurių bendras plotas 5 tūkstančiai kvadratinių metrų, supranti, kad būtinai reikalingas gidas. Po kokio pusvalandžio vaikštynių jau sunku susivokti, kokioje pastato dalyje esi, nes pro langus atsiveria vis kiti miesto vaizdai. Apskaičiuota, kad visų lentynų ilgis bibliotekoje sudaro 11 kilometrų.

Moderni įranga skaitytojus pasitinka vos pravėrus bibliotekos duris. Knygų apsaugos vartai, kurie apsaugos bibliotekos turtą nuo ilgapirščių, kompiuterizuota skaitytojų apskaita, specialus liftas neįgaliesiems, kuris visai nepanašus į įprastą. Prie šio lifto budės darbuotojas, neįgaliojo vežimėlį pakelsiantis į reikiamą aukštą. Kiekvienoje skaitykloje įrengtos kelios vietos neįgaliesiems.

Knygų išdavimo punktas ir katalogai įsikūrę pačioje gražiausioje bibliotekos rūmų vietoje, kurioje architektas S. Juškys sumaniai sujungė senosios architektūros reliktus su modernia architektūra. Čia per stiklo sienas matyti dviejų pastatų jungtis. Saugyklų sienas architektas pavaizdavo kaip skirtingų spalvų knygų nugarėles.

Saugyklos įsikūrusios keturiuose pastato aukštuose. Dabar jose saugoma per 500 tūkstančių įvairių leidinių, tačiau čia tilptų 700 tūkstančių.

Naujasis bibliotekos pastatas aprūpintas modernia įranga. Kompiuterių klasėje bus rengiami kursai informaciniam raštingumui ugdyti. Skaitytojams įrengta 30 prieigos prie interneto vietų. Anksčiau bibliotekos katalogu naudotis buvo skirta trys kompiuterizuotos vietos, dabar jų bus dešimt.  Bibliotekoje įrengta 100 vietų konferencijų salė, kurioje vyks įvairūs renginiai, veiks kavinė.

Rekonstruotoje bibliotekoje vien skaityklų bus septynios. Periodikos skaitykloje, primenančioje terasą po stikliniu stogu, skaitytojai galės skaityti, o kartu mėgautis saule bei gėrėtis vaizdais į vidinį kiemelį.

Užsienio kalbų skaitykla didžiuojasi savo „Tūkstantmečio biblioteka", kurią padovanojo Britų taryba ir kurioje skaitytojai ras įvairių šalių klasikos anglų kalba. Šioje skaitykloje sukaupta aštuoni tūkstančiai knygų anglų, prancūzų, vokiečių kalba. Čia saugomos Japonų fondo dovanotos knygos.

Naujų knygų skaitykloje skaitytojai galės susipažinti su pačiomis naujausiomis bibliotekos gaunamomis knygomis. Kraštotyros, senų spaudinių ir rankraščių skaitykla įrengė atskiras saleles, kurios atkartoja privačių asmenų dovanotas bibliotekas ir jose gali pasijusti tarsi vieno ar kito rašytojo namų kabinete.

Naujai įsteigtame Menų centre bus didžiulė pasiūla muzikos įrašų, o jaukiai įrengtose poilsio vietose bus galima vartyti meno albumus, įvairių meno sričių leidinius. Tam, kad skaitytojams būtų patogiau, čia leidinių nebereikės užsisakyti, visi fondai atviri.

Įvairiose miesto vietose patalpas turėję bibliotekos skyriai dabar persikėlė į vienus rūmus. Savo adreso nekeis tik Vaikų ir jaunimo literatūros centras, taip pat bibliotekos filialai: galerija „2-asis aukštas" ir Juozo Miltinio palikimo studijų centras.