Rašytojas, kino bei teatro režisierius Vytautas V. Landsbergis, prieš trejetą metų dviguba kompaktine plokštele „Kaimiečių mantros“ (2004) debiutavęs ir kaip bardas, praėjusių metų pabaigoje išleido jau penktąjį dainuojamosios poezijos bei liaudies dainų albumą „Sapnas“ (prieš tai dar buvo įrašyti „Žiauriai gražūs romansai“ (2005), „Aš visai nežinau kodėl“ (2005), „Angelas ant stogo“ (2006).
Žinoma, čia dar reikėtų paminėti ir V. V. Landsbergio pasakų CD, kurių per pastaruosius metus buvo išleista tikrai nemažai. Matyt, didžioji dalis autoriaus parašytų pasakų jau yra įgarsintos įvairių aktorių ar paties rašytojo ir mielai klausomos vaikų bei jų tėvelių. Tačiau tai visiškai kitas žanras.
Pirmasis rinkinys „Kaimiečių mantros“, kaip tikina atlikėjas, buvo visiškas eksperimentas, nustebinęs savo paklausa. Antroji plokštelė „Žiauriai gražūs romansai“, kurioje skamba autoironiški tarpukario romansai su juoduoju humoru, per pora metų išleista trimis tiražais. Trečiame albume „Aš visai nežinau kodėl“ kūrėjas klausytojams pasiūlė autorinių ir liaudies dainų mišinį.
Albume „Sapnas“ – keturiolika dainų, kurių keturios autorinės V. V. Landsbergio bei dešimt naujai aranžuotų liaudies dainų, suskambančių visiškai naujai. Tiesa, kalbant apie naujas liaudies dainų aranžuotes, reikėtų paminėti, jog muzikinis dainų apipavidalinimas šiame albume yra itin įvairus ir spalvingas (įraše dalyvavo ir kompozitorius bei muzikantas Raimondas Rašpoliauskas), tačiau liaudies dainų melodijos nepakeistos, paliktos kiek įmanoma autentiškesnės.
Kai kuriuose kūriniuose liaudies motyvai sumišę su švelniomis pianino improvizacijomis – tokiu būdu dainuojamoji poezija praturtinama džiazo skambesiu, o vokalistų Ramunės ir Vytauto Landsbergių balsai itin darniai suskamba harmonijoje, taip pat ir atkartodami vienas kitą sutartinėse.
Dainos nuo pirmųjų akordų ir žodžių įtraukia į harmoningą, melancholišką pasaulį, kuriame jau nebesvarbu, kur prasideda autorinė, o kur – liaudies kūryba, nes svarbiausia čia – vidinis ritmas, pajautimas, kuriais ir atpažįstama tikrovė (ar tai būtų poetinis sapno pasaulis, ar liaudies patirtis).
„Tai bandymas liaudies dainas priartinti prie šiuolaikinio jaunimo, parodant jų poetines, meditacines, psichologines ir kitokias savybes, – naująjį darbą pristato V. V. Landsbergis. – Liaudies daina nėra skambanti vien močiučių ir senelių prisiminimuose. Kiekvienas šiuolaikinis žmogus, pasiėmęs gitarą, gali jas dainuoti, prisiminti ir semtis teigiamų emocijų.“
Albumo sumanytojas įsitikinęs, kad žmonėms dažnai trūksta meilės jausmo, todėl jiems gali padėti liaudies dainos apie meilę.
„Apdainuojame meilę iš visų pusių: gražiąją, liūdnąją, kai miršta mylimoji, romantiškąją, pakylėtąją, – pastebi V. V. Landsbergis. – Ir filmai, ir spektakliai apie meilę sulaukia daugybės žiūrovų, manau, dainos taip pat.“
Anot jo, šis albumas bus tinkamas ir šv. Valentino dienai, ir visoms kitoms dienoms: „Manau, kiekvieną dieną reikia mylėti taip pat karštai.“
