Eugenijaus Ignatavičiaus jubiliejinis kūrybos vakaras

Birželio 2 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko prozininko, dramaturgo, literatūros kritiko Eugenijaus Ignatavičiaus kūrybos vakaras, skirtas jo 70-mečiui. Renginyje buvo pristatyta naujausia rašytojo apsakymų rinktinė Obelis Katedros aikštėje. Kartu su autoriumi dalyvavo leidyklos „Vaga“ redaktorė Ona Gudžiūnienė, aktorius Petras Venclovas, pianistė Diana Marcinkevičiūtė.

Renginiui vadovavusi muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė pasidžiaugė, kad dalyvaujame dviguboje šventėje – autorių sveikiname ir su jubiliejumi, ir su naująja knyga. Supažindindama su rašytoju, A. Ruseckaitė negailėjo gerų žodžių. Pasak jos, E. Ignatavičius yra labai įdomus žmogus, jis apie savo gyvenimą galėtų parašyti keletą romanų.

E. Ignatavičius klausytojams įdomiai kalbėjo apie literatūrą, meną, savaip suprantamas gyvenimo vertybes.

Kai aktorius P. Venclovas perskaitė apsakymo fragmentą, pakalbėti buvo pakviesta knygos redaktorė O. Gudžiūnienė. Pasak jos, ši apsakymų rinktinė reprezentuoja autorių kaip labai aukšto lygio rašytoją. Knygoje aprašomas tikras žmogus, bet jis visada kitoks: tai ir tėviškės žmogus, ir asmenybė, kenčianti dėl prarasto laiko. Namų dvasia persmelkia naująjį rinkinį, tėviškės motyvas lydi visuose apsakymuose. E. Ignatavičiaus tekstuose daug gražių simbolių, metaforų. Autorius moka būti ir linksmas, ir liūdnas, kartais išdykėliškas. Ši knyga galėtų būti įtraukta į mokyklų programą.

Knygą sudaro trys dalys: „Lenktynės su saule“, „Vidudienio proskynos“ ir „Rudens šešėliai“. Pasak jos, rinktinės struktūra aiški, pagrįsta. Kai kurie kūriniai primena miniatiūras, impresijas. Čia galima rasti pačius brandžiausius E. Ignatavičiaus kūrinius, sudėti draugėn jie naujai nušvinta. Naujuosiuose apsakymuose aptinkama rezistencijos, provokacijų, kalėjimo vaizdų, bet jie pateikiami meniškai ir neįkyriai. O. Gudžiūnienė paminėjo, kad autorius nevartoja įmantrių keliaaukščių metaforų, puošmenų čia irgi nedaug.

Autorius, paklaustas, ar apsakymai iš ankstesnių knygų buvo kiek nors taisyti, atsakė, kad nebuvo taisytas nė vienas žodis. Ir pridūrė, kad jam net rankraštį taisinėti yra labai sunku, nes tai, kas įvyksta per vieną akimirką, yra nepakartojama.